Garbanei Marijai Silickajai – 20 metų. Ji kilusi iš Radviliškio, šiuo metu Vilniaus kolegijoje studijuoja kultūros vadybą, bus trečiame kurse. Vasarą dirbo batų parduotuvėje konsultante. Jos gyvenimas, kaip ir dar devynių būsimų žvaigždžių, žada labai pasikeisti.
Fortepijonu grojanti, pramoginius šokius šokanti ir vaikus šokti mokanti Marija tiesiog nori išmokti profesionaliai dainuoti. Vaikystėje ji lankė chorą.
„Bet chore nėra individualumo. Kai 40 žmonių dainuoja, niekas į tavo vienos balsą nekreipia dėmesio, – sako Marija. – Niekas taip stipriai su mano balsu nedirbo, kiek aš pati. Na, ir mama dar pakritikuoja, nes yra muzikos mokytoja,“
Marija – prietaringas žmogus. Kad užpildė anketą dalyvauti „Muzikos akademijoje, niekam nesakė, išskyrus mamai.
„Tėčiui ir sesei nesakiau. Esu įsitikinusi: kuo daugiau apie tavo tikslą žinos žmonių, tuo mažiau seksis. O va, kai jau sužinojau, kad patekau į „Muzikos akademiją“, tada jau po Radviliškį pasklido žinia. Žmonės džiaugėsi, sakė „mes balsuosim, ar ką ten reikės daryti, viską padarysim“.
Ne tik šio prietaro – nesakyti apie savo tikslus iš anksto – Marija laikosi.
„Jei išeinant iš namų tenka grįžti, pasižiūriu į veidrodį. Taip pat nelaimę nuveju trimis spjūviais per petį. Ai, dar žinau vieną: negalima laikyti atidaryto tualeto dangčio, nes pinigai išplauks“, – kvatojasi Marija.
Merginos ūgis – 180 centimetrų. Ji aukščiausia iš visų projekto merginų.
„Galėčiau ir su Deiviu kaip Valinskienė padainuoti. Be problemų. Jį ant kėdutės pastatyčiau ir pirmyn“, – humoro nestokoja „Muzikos akademijos“ dalyvė.
