Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 11d. 11:04

Naivią Sandrutę reklamose įkūnijusi Karolina: apie darbą televizijoje, naują verslą ir motinystę

Karolina Kriukelytė-Slavinskienė Interviu
Asmeninio albumo nuotr. / Karolina Kriukelytė-Slavinskienė

Karolina Kriukelytė-Slavinskienė (29) dar visai neseniai šmėžavo televizijos ekranuose. Daug populiarumo sulaukusiose reklamose naivią merginą Sandrutę įkūnijusi moteris šiandien sparčiai populiarėja ir instagrame, keldama labai mielus ir dažnai juokingus filmukus, kuriuose pagrindinį vaidmenį atlieka jos sūnelis Erikas. Kaip sako pati Karolina, žmonės pajuokauja, kad obuolys nuo obels netoli rieda. Galbūt vieną dieną žydruosiuose ekranuose išvysime vaidinantį ir jos sūnų.

Karolina, papasakokite, kaip jūsų gyvenimas atrodė iki reklamų, kuriose teko nusifilmuoti?

– Vos sulaukusi 18-kos ėmiau pildyti savo svajones. Būtent aštuoniolikos, nes būnant jaunesnio amžiaus nelabai galima (šypsosi). Dalyvavau modelių konkurse, tapau „Mis Lietuva 2008“ finalininke, vėliau gavau darbą televizijoje, beveik metus dirbau „Ambrozijos TV“ aktore. Kai jau studijavau rimtus mokslus – filosofiją Vilniaus universitete, trečiame kurse man pasiūlė nusifilmuoti reklamose.

– Kaip kasdienybė pasikeitė, baigus darbus televizijos reklamose?

– Mano gyvenimą labiau pakeitė ne darbas reklamose, bet prasidėjusi motinystė. Galiu pasakyti, kad baigusi dirbti reklamose, ryškių gyvenimo pokyčių nepastebiu, nes tas darbas neužimdavo daug laiko.

– Ar tuo metu gaudavote daugiau dėmesio, jus pastebėdavo gatvėje?

– Ne kasdien, bet tikrai būdavo, kad pastebėdavo, kalbindavo. Net sutrikau, kai VU bendrabučių vadovas, vos man pravėrus duris, sušuko: „Kaip tai gandras!“. Tai buvo populiari mano reklamos frazė (juokiasi). Ir juokiausi, ir sutrikau...

Asmeninio albumo nuotr./Karolina Kriukelytė-Slavinskienė
Asmeninio albumo nuotr./Karolina Kriukelytė-Slavinskienė

Pamenu, kartą kaime, kai buvau pas senelius, mane atpažino vaikai. Su jais pabendravome, tačiau ramiai išsiskirstyti nepavyko. Tie jaunuoliai pažiūrėjo, kur aš nuėjau ir po valandėlės jau beldėsi į mano senelių namo langą, sakydami: „Kur Sandrutė?“, pagalvojau, kad gyvenime nebeturiu jokio privatumo (juokiasi).

– Papasakokite, kaip gavote kvietimą nusifilmuoti reklamose? Galbūt tai buvo jūsų sena svajonė, kurios ilgai siekėte?

– Mano svajonė galbūt buvo ne pats darbas reklamose, bet aktorystė, vaidyba. Ir man ne taip rūpėjo, kur aš tą darysiu – ar serialuose, ar filmuose, ar reklamose. Bet džiugu, kad viskas susiklostė būtent taip. O šį darbą gavau labai paprastai, aktorių atrankoje. Vėliau man sakė, kad reklamos kūrėjams patiko mano gebėjimas suvaidinti naivumą (pasirodo, tai galėdavo padaryti tik labai maža dalis aktorių) ir mano strazdanos (šypsosi).

Ar po reklamos, kurioje išgarsėjo jūsų kurtas personažas Sandrutė, negavote kokių nors kitų pasiūlymų nusifilmuoti reklamose?

– Gavau, filmavausi Prancūzijos rinkai skirtoje „Vinted“ reklamoje. Dabar dažniau tenka padirbėti serialuose. Yra tekę ir atsisakyti reklamos pasiūlymų, jei jos būdavo susijusios su lažybomis, greitaisiais kreditais.

Vis dėlto jau kuris laikas esate dingusi iš televizijos ekranų, tačiau, kaip minėjote, toli nepabėgote – dirbate už kadro. Kokia jūsų dabartinė veikla?

– Tiesa, pastarąjį sezoną dirbau vienos televizijos pokalbių laidoje, joje liksiu ir ateinantį sezoną. Esu redaktorė – ieškau dalyvių, klausausi jų istorijų, kviečiu į laidą.

Darbas žiniasklaidoje išties reikalauja nemažai laiko net ir tada, kai baigiasi darbo valandos. Ar šeima nesiskundžia, kad skiriate per mažai jiems laiko?

– Tiesa, darbo valandas kartais numatyti sunku, bet šeima nesiskundžia, nes vakarais visada būnu namuose. Kartais galiu dirbti ir iš namų, todėl mano šeimos nariams ramu. Tik sūnelis ne visada supranta, kodėl mama namie, bet neateina pažaisti, tačiau vakarais stengiuosi dirbti kuo mažiau (šypsosi).

Asmeninio albumo nuotr./Karolina Kriukelytė-Slavinskienė
Asmeninio albumo nuotr./Karolina Kriukelytė-Slavinskienė

Esate sukūrusi ir „miegančių gėlių“ verslą. Kaip kilo idėja imtis dar vienos veiklos šalia darbo televizijoje?

– Nuo 2017-ųjų sukūriau versliuką „Gėlių teorema“. Kaip aš sakau, tai yra gėlės ir mokslo pažanga viename. Seniai pasvajodavau apie verslą, norėjau veiklos, kuri nereikalautų konkrečių darbo valandų. Tai labai aktualu auginant mažą vaiką. O kilus dideliam norui, atradau ir svajonių produktą, kuriuo labai tikėjau ir tikiu lig šiol – gyvos, bet ilgai nevystančios gėlės yra fantastiškas dalykas.

Šiomis dienomis galima pastebėti tikrai nemažai tokio tipo verslo įkūrėjų. Ar jūsų nebaugino konkurencija?

– Buvau viena pirmųjų, kuri pradėjo prekiauti miegančiomis gėlėmis, todėl baisu nebuvo, nes tada dar neturėjau ir konkurentų. Taip, floristikoje gal ir yra nemažai panašias paslaugas siūlančių žmonių, bet dirbančių su miegančiais augalais – nedaug. O „Gėlių teorema“ yra unikali savo stiliumi, ji viena ir nepakartojama (šypsosi).

Su kokiais sunkumais susiduriate įkūrusi verslą ir kaip pavyksta juos įveikti?

– Sunkumų ne tiek ir daug. Augalai nevysta, pinigų mokesčiams visada atsidedu, tad staigmenų nebūna. Bet su tuo susigyvenau ir nepatogumų nebejaučiu.

Asmeninio albumo nuotr./Karolina Kriukelytė-Slavinskienė
Asmeninio albumo nuotr./Karolina Kriukelytė-Slavinskienė

Ar susiduriate su kokiais nors motinystės sunkumais augindama sūnų?

– Taip, auginu savo fainuolį Eriką. Didelių sunkumų dabar jau lyg ir nebėra, tik pirmais metais teko pabūti tarp keturių ligoninės sienų. O dabar ramiau. Tiesa, trims savaitėms turėsiu išvykti į sanatoriją, todėl šiuo metu sprendžiu problemą, kaip reikės tai suderinti su darbu.

Kas pasikeitė jūsų gyvenime tapus mama?

– Tapau pareigingesnė, gyvenime atsirado daugiau atsakomybės. Gal ir charakteris tapo stipresnis. Tik va, mažiau laiko draugėms lieka (juokiasi).

Nesunku suderinti motinystę, verslą ir darbą televizijoje? Dažniausiai mamos, pagimdžiusios vaikus, atsiduoda motinystei, darbus šiek tiek nustumia į šoną...

– Gimus mažyliui turėjau stiprią motyvaciją neatitolti nuo mėgstamų veiklų. Pirmą jo gimimo mėnesį pagal užsakymą kūriau dainoms tekstus. Po poros mėnesių jau filmavausi reklamose. Tiesiog labai norėjau tai daryti. O galbūt ir sau norėjau įrodyti, kad netapsiu namisėda. Viską suderinti nesunku – jei negaliu būti su Eriku, jį gali prižiūrėti tėtis, močiutės, senelis, teta, o dabar jis lanko ir darželį.

Kokie jūsų ateities planai?

– Daryti tai, ką darau, bet kryptingiau ir stropiau. Paprasčiau tariant, kol man atostogos televizijoje, ketinu nusifilmuoti lietuviškuose serialuose – tai sena mano svajonė. Ai, dar ir iki galo išmokti padaryti špagatą (šypsosi).

Komentarai: 3

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką