Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 22d. 08:49

Natalija Bunkė gulasi ant operacinio stalo: plyšę krūtų implantai sukėlė komplikacijas

Natalija Bunkė
Dariaus Gedvilos nuotr. / Natalija Bunkė

Dainininkei Natalijai Bunkei prieš 8 metus atlikta krūtų didinimo implantais operacija nepraėjo be komplikacijų. Dėl plyšusių implantų ir diagnozuotos kapsulės kontraktūros žinomai moteriai bus atlikta kompleksinė kontraktūros šalinimo, implantų keitimo bei krūtinės korekcijos operacija.

„Praėjus keleriems metams po krūtų didinimo operacijos, pajutau, kad krūtinė tapo kietesnė, tačiau į tai per daug nekreipiau dėmesio ir gyvenau toliau. Vėliau pastebėjau, kad kuo toliau, tuo labiau viena krūtis kietėja ir kyla į viršų. Ilgainiui tai pradėjo trukdyti, o atlikta echoskopija parodė, kad abu implantai yra plyšę, taip pat nustatyta ir komplikacija, vadinama implanto kapsulės kontraktūra“, – atvirauja Natalija Bunkė.

Kurį laiką svarsčiusi, ar verta prabilti apie tai viešai, ar tyliai ramiai „susitvarkyti“ ir tiek, moteris nusprendė, kad vis dėlto pasidalins savo istorija su kitomis Lietuvos moterimis – edukaciniais tikslais. Dažnai moterys, pasiryžusios pakoreguoti savo išvaizdą plastinės chirurgijos pagalba, susikoncentruoja tik į gražiąją savo svajonės įgyvendinimo pusę, pamiršdamos apie tai, kad, visų pirma, tai – chirurginė intervencija. Ir kad jai privalu atsakingai pasiruošti, įvertinus visus „už“ ir „prieš“, po operacijos rūpestingai laikytis gydytojo nurodyto režimo bei reguliariai tikrintis, t.y. kasmet lankytis pas plastikos chirurgą bei tirtis ultragarsu.

Dariaus Gedvilos nuotr./Natalija Bunkė ir Dariaus Bagdanavičiaus
Dariaus Gedvilos nuotr./Natalija Bunkė ir Dariaus Bagdanavičiaus

Pasak „Gijos Klinikų“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo Dariaus Bagdanavičiaus, atlikus krūtinės didinimą implantais, aplink juos susiformuoja kapsulės – tarsi apvalkalai. Tai normali organizmo reakcija į svetimkūnius ir natūrali gijimo proceso dalis. Tačiau kartais atsitinka taip, kad ši kapsulė tampa itin kieta ir stora, ji pradeda spausti implantą ir gali net deformuoti krūtį, sukeldama didelį diskomfortą. Ši komplikacija vadinama kapsulės kontraktūra, kurios lygis pagal pacientės jaučiamus simptomus gali būti vertinamas nuo I iki IV laipsnio.

„Tai viena iš sudėtingesnių komplikacijų, nes operacijos metu reikia pašalinti ne tik seną implantą, bet ir sustorėjusią kapsulę, o tada dar atstatyti krūties formą“, – aiškina plastikos chirurgas.

Tikslios kontraktūros atsiradimo priežastys nėra žinomos, tačiau jos susiformavimui įtakos gali turėti tokie veiksniai kaip: autoimuninės ligos, bakterijų patekimas ar kraujo krešulių susidarymas operacijos metu, implanto paviršiaus šiurkštumas, būdingas senesnės kartos implantams, genetika ir rūkymas.

„Kalbant apie Natalijos atvejį, ko gero, pabrėžčiau senos kartos implantų įtaką, nes jų sukeliamų komplikacijų rizika siekdavo iki 20 % ir net daugiau. Pacientei prieš 8-erius metus sudėti implantai šiuo metu pasaulyje jau nebenaudojami, nes neatitinka šiuolaikinių kokybės ir saugumo standartų reikalavimų“, – atskleidžia D.Bagdanavičius.

Moterys, turinčios nedidelę – I ar II laipsnio kapsulės kontraktūrą, dažniausiai nejaučia jokių simptomų ir gyvena įprastą gyvenimą. Tačiau, esant III ar IV laipsnio kapsulės kontraktūrai, jaučiamas ne tik estetinis, bet ir fizinis diskomfortas, tada jau prireikia ir chirurgo pagalbos.

Pasak D.Bagdanavičiaus, Natalijai diagnozuota III laipsnio implanto kapsulės kontraktūra kairėje krūtyje ir II laipsnio kontraktūra – dešinėje. Operacijos metu bus pašalinta susidariusi implanto kapsulės kontraktūra, seni implantai bus keičiami į naujus, beje – mažesnius, todėl prireiks ir nedidelės krūtų rekonstrukcijos bei pakėlimo.

„Būdama 29-erių, pasididinusi krūtinę jaučiausi madinga blondine su įspūdingu biustu (juokiasi). Tačiau dabar, jau brandesniame amžiuje, supratau, kad toks krūtinės dydis man daugiau trukdo negu patinka, ypač sudėtinga prisitaikyti sceninius kostiumus. Taip pat pastebėjau, kad didelė krūtinė mane optiškai stambina“, – prisipažįsta dainininkė.

Naudojantis proga, kad vis tiek jau teks gultis ant operacinio stalo, Natalijai bus atlikta ir viršutinių akių vokų korekcija.

Dariaus Gedvilos nuotr./Natalija Bunkė ir Dariaus Bagdanavičiaus
Dariaus Gedvilos nuotr./Natalija Bunkė ir Dariaus Bagdanavičiaus

„Sulaukus 34-erių metų pastebėjau, kad akių vokai tapo sunkesni ir pakritę, o akys rytais atrodo labiau patinusios. Esu scenos žmogus ir norisi, kad akys būtų išraiškingos, o ne pavargusios ir liūdnos. Kadangi jau pasiryžau operacijai ir vis tiek reikės laikytis pooperacinio laikotarpio režimo, tai pamaniau – o kodėl gi ne? – pasakoja N.Bunkė.

Užkritusius viršutinius akių vokus nulemia žmogaus genetika, tačiau ši problema pradeda ryškėti maždaug nuo 35-erių metų, kai, žmogaus veidą veikiant gravitacijai ir vykstant senėjimo procesams, oda praranda elastingumą.

Kaip pastebi plastikos chirurgas D.Bagdanavičius, užkritusių viršutinių akių vokų operacija patenka į populiariausių plastinių operacijų penketuką. Ji nesudėtinga ir neilgai trunkanti, todėl ją galima derinti kartu su kitomis operacijomis.

Kai žinoma moteris klinikoje lankėsi žiemą, konsultacijos metu buvo priimtas sprendimas operuotis, tačiau jo įgyvendinimą teko šiek tiek pavėlinti dėl šalyje įvesto karantino. Situaciją šiek tiek apsunkino ir privalomas tyrimas dėl Covid-19 viruso bei atsakymo laukimas. „Neslėpsiu, šiokio tokio nerimo buvo, o ir pati procedūra nėra iš maloniųjų“, – išgyvenimais dalijasi pacientė. Šįkart neigiamas tyrimo atsakymas buvo kaip niekad svarbus, kad pagaliau galėtų įvykti ilgai planuota operacija.

Komentarai: 40

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

02:14
08:43

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką