Dabar populiaru
Publikuota: 2009 birželio 3d. 10:31

Nemotiniškumo šaknys

Ramunė Pajuodytė
Gedimino Žilinsko nuotr. / Ramunė Pajuodytė

Sveika, Ramune. Man 30 m., esu išsiskyrusi. Turiu 6-erių dukrą. Atrodo ir myliu ją, bet man gėda prisipažinti, kad vis pagaunu save galvojant, jog ji man trukdo džiaugtis gyvenimu, varžo mano laisvę, negaliu kada panorėjusi eiti į pasimatymus, mėgautis seksu.

Mane erzina, kad ji prašo, tiek daug dėmesio, dažnai apšaukiu ją dėl nieko, apskritai ji mane nervina. Kartais pagalvoju, gal išvis nereikėjo gimdyti, kuo ji kalta. Bet taip jau atsitiko, kad mylėjau tą vyrą ir norėjau nuo jo vaiko. Dukra buvo laukiamas vaikas. Tik su vyru meilė dingo... Kas man yra, ar aš neišsilaksčius, o gal aš išvis nemotiniška moteris? Aneta.


Sveika, Aneta. Savęs kaltinimas ir savigrauža tikrai nepadės. Toks apibendrinimas, kad tau išvis nereikėjo gimdyti, visiškai absurdiškas. Juk pati rašai, kad norėjai vaiko ir, ko gero, išgyvenai daug gražių akimirkų, susijusių su dukros atsiradimu tavo gyvenime.

Geriau pabandykime paieškoti tavo sudėtingų jausmų savo dukrai šaknų. Tiesą sakant, daugelis tėvų jaučia labai prieštaringus jausmus savo vaikams, o ne tik meilę, ir tai yra normalu. Kartais vaikai erzina arba tiesiog varo iš proto.

Jei tavo santykis su mama persmelktas pykčio, kaltės, pasibjaurėjimo ar kitų „sunkių“ jausmų, negalėjo susiformuoti pasitikėjimas mama ir savo pačios motinyste.

Visgi jausmai dukrai gali būti susiję su sudėtingais santykiais su tavo mama, negatyviais, galbūt net neįsisąmonintais, jausmais jai. Galbūt šiuose santykiuose tau pačiai trūko nuoširdaus domėjimosi tavimi, atspindžio, palaikymo arba tai buvo hipergloba, kontroliavimas, kišimasis į tavo asmeninę erdvę, ribojimas. Jei tavo santykis su mama persmelktas pykčio, kaltės, pasibjaurėjimo ar kitų „sunkių“ jausmų,  negalėjo susiformuoti pasitikėjimas mama ir savo pačios motinyste. Visgi dabar tu turi galimybę keistis ir užpildyti šią spragą. Tu gali augti kartu su dukra, atgaminti savo jausmus, kai buvai panašaus amžiaus kaip dukra, prisiminti, kokie buvo tavo poreikiai, iš naujo atrasti ir patenkinti savo poreikius dabar. Galbūt tau net verta išklausyti psichoterapijos kursą.

Kita vertus, gal dukra primena tau apie nepavykusius santykius su vyru, iškelia nuoskaudas, nusivylimą? Kiek šie santykiai užbaigti tavo viduje, ar neliko pykčio dukros tėvui? Pavyzdžiui, kad jis sau gyvena savo gyvenimą, o tu turi viena auginti dukrą.

Svarbiausia yra tavo noras mylėti savo dukrą ir keistis. Sėkmės!

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką