Taip ir būtų, jei ne vienas ramybės neduodantis kirminas: niekaip negaliu pamiršti JOS. Mūsų draugystė tęsėsi beveik metus, mes nė karto nesimylėjome. Galbūt buvau pats kaltas - neturėjau patirties, ji man būtų buvusi pirmoji, galbūt kaip tik dėl fizinio artumo trūkumo mūsų draugystė, kaip koks upelis kaitrią vasarą, ėmė ir išseko.
Praėjo jau 15 metų, o aš prisimenu viską - kiekvieną šypsnį, prisilietimą, žvilgsnį. Galvoju, prisimenu, svajoju apie ją nuolat. Per tuos metus nebandžiau su ja susisiekti. Bandymas priminti apie save po tiek metų būtų nereikalingas ramybės drumstimas. O gal atvirkščiai: susitikęs su ja pagaliau išsivaduočiau nuo šios „priklausomybės“? O gal paaiškėtų, kad ir ji mane prisimena?
Ką patartum daryti? Pagarbiai – Gediminas.
Sveikas, Gediminai. Ko gero, žmogaus prigimtyje glūdi tam tikras Rojaus ilgesys, siekis sugrįžti į pirmapradį būvį, susiliejimą. Visi turime svajonę, įsisąmonintą arba slypinčią giliai pasąmonės kertelėje, apie tobulą grožį, gėrį, meilę. Tai toks ryšys, kai atrodo, kad susikalbi be žodžių, vien iš žvilgsnio ar net per atstumą, jauti vienas kitą iš žingsnių aido, balso, judesio. Manau, kad tau ši mergina, su kuria draugavote prieš 15 metų, ir yra tas idealas, svajonė, neišragauta meilė, tolima, o kartu ir artima mūza, įkvėpėja, tavo vidinis polėkis arba, kaip pasakytų C.G. Jungas, - tavo anima.
Ar tikrai nori paversti savo svajonę nykia kasdienybe ir sužinoti, kad tavo dievaitė, pavyzdžiui, turi vyrą, o greičiausiai taip pat ir šeimą bei visus su tuo susijusius rūpesčius ir džiaugsmus, kad ji patiria kokią nors finansinę ar moralinę krizę, o gal atvirkščiai - yra laiminga su savo vyru, džiaugiasi vaikučiais, o tave yra seniai pamiršusi?
Be abejonės, gali panaikinti šią „priklausomybę“, bet kas tuomet ją pakeistų? Gal tada pradėtum kelti slegiančius klausimus, ar tavo žmona yra tavo antra pusė, ar tikrai esi laimingas su ja? Iš tiesų ko gi tau trūksta, Gediminai, savo santuokoje? Kokį trūkumą, spragą užpildo tavo fantazija? Gal šias trūkstamas kokybes gali vystyti savo ryšyje su žmona? O kas, jeigu Toji mergina iš tikrųjų tavęs nepamiršo, taip pat svajoja apie tave? Kas tuomet keistųsi, jei keistųsi?