Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugsėjo 22d. 19:59

Netikra Andriaus Mamontovo citata apie galimybių pasą įtarimą sukėlė ne visiems

Andriaus Mamontovo vardu naudojasi internetiniai sukčiai
Stopkadras ir 15min nuotr. / Andriaus Mamontovo vardu naudojasi internetiniai sukčiai
Internetiniai sukčiai dažnai naudojasi žinomų žmonių vardu ir atvaizdu, tad nenuostabu, kad šįkart kaip jauką patikliems internautams jie pasirinko atlikėją Andrių Mamontovą. Negana to, į jo lūpas buvo „įdėta“ citata apie galimybių pasą, kuria atsirado kas patikėjo. Tuo metu pats atlikėjas svarsto: „Ar tikrai kas gali rimtai žiūrėti į šią nesąmonę?“

Pastaruoju metu kai kurie interneto vartotojai naršydami feisbuke galėjo išvysti iššokusį puslapio „Verslumas“ įrašą su prierašu: „Mamontovo žodžiai: „Galimybių pasas man tikrai nereikalingas, nes galėsiu gyventi šalyje, kurioje visus metus šviečia saulė“.

Stopkadras/Andriaus Mamontovo vardu naudojasi internetiniai sukčiai
Stopkadras/Andriaus Mamontovo vardu naudojasi internetiniai sukčiai

Įraše – ir nuoroda intriguoti turinčiu pavadinimu „Šia galimybe sugebėjo pasinaudoti dar tik 3,9% lietuvių“. Paspaudus ant jos, internautai nukreipiami į tariamą naujienų portalą, kuriame – investuoti kviečiantis straipsnis pavadinimu „A. Mamontovas: „Nereikės galimybių pasų, kai mes, lietuviai, uždirbsime tiek pinigų – galimybės ateis pačios pas mus". Jis, investavęs į naująją Švedijos kriptovaliutą eKroną, uždirbo daugiau nei €4,000,000 ir teigia, kad tuo gali pasinaudoti kiekvienas.“

Apdairesni turėtų suprasti, kad tai – netikras puslapis, sukurtas patiklius žmones medžiojančių internetinių sukčių.

Stopkadras/Andriaus Mamontovo vardu naudojasi internetiniai sukčiai
Stopkadras/Andriaus Mamontovo vardu naudojasi internetiniai sukčiai

15min susisiekus su netikrame straipsnyje figūruojančiu Andriumi Mamontovu, paaiškėjo, kad atlikėjas jau yra matęs šį atvejį ir pats netgi pakomentavęs. Paklaustas, kaip reaguoja į tokį sukčių elgesį, Andrius užtikrintai pasakė, kad tokius dalykus reikia tiesiog ignoruoti.

„Reiktų ignoruoti, ir viskas, nes jeigu imsime kovoti, tai tą dalyką dar labiau paviešinsime. O kad jis ten yra – žinau. Po vienu iš įrašų su humoru pakomentavau, ir viskas, nes rimtai vertinti ar gaišti laiką, bandyti kažką įrodyti ar iš to prisiteisti atrodo beprasmiška. Geresnė išeitis yra niekaip nereaguoti ir neviešinti to“, – mano A.Mamontovas.

Taigi, kreiptis į institucijas dėl šio atvejo atlikėjas nesiruošia.

„Svarsčiau šį klausimą, bet, kita vertus, ar tikrai kas nors rimtai gali žiūrėti į šią nesąmonę? Ar tikrai yra žmonių, kurie rimtai gali vertinti tokią akivaizdžią nesąmonę?“, – retoriškai klausė muzikantas.

Organizatorių nuotr./Andrius Mamontovas
Organizatorių nuotr./Andrius Mamontovas

Vis dėlto iš kai kurių komentarų feisbuke akivaizdu, kad netrūksta tikinčių, kad minėta citata apie galimybių pasą – tikra. „Šaunu, kad taip protingai pasielgėte“, – gyrė A.Mamontovą viena moteris.

Paklaustas, kaip mano, kodėl sukčiai taip sėkmingai prisidengia garsiomis pavardėmis, norėdami platinti melagienas, atlikėjas svarstė, kad tai gali lemti teisinės sistemos spragos.

„Turbūt naudojasi tuo, kad nieks nieko nedarys, nes teisinė sistema tokioms byloms yra tokia nepatogi, kad gali sugaišti kokius trejus metus bylinėdamasis, išgadinti krūvą nervų, išleisti pinigų ir net jeigu laimėsi, tai niekaip neatpirks to laiko, kurį sugaišai.

Manau, kad čia turėtų labiausiai atkreipti dėmesį tie, kurie kuria įstatymus ir kitas teisines nuostatas, ir pagalvoti, kaip galima padaryti taip, kad tokios bylos būtų lengviau išsprendžiamos“, – pasakojo A.Mamontovas.

Apibendrindamas šį atvejį, Andrius teigė, kad jeigu kas nors netyčia užkimba ant tokios nesąmonės, tai jis tikisi, kad jiems tai bus gyvenimo pamoka, kaip negalima pasitikėti kvailystėmis.

Dainiaus Ščiukos nuotr. /Andrius Mamontovas
Dainiaus Ščiukos nuotr. /Andrius Mamontovas

Policija pataria atkreipti dėmesį į skelbiamą turinį ir jo kokybę

Atvejų, kai sukčiai bando prisidengti garsaus žmogaus vardu ir nuotrauka, pasitaiko dažnai. Su internetiniais sukčiais panašiu atveju, kaip ir A.Mamontovo, buvo susidūrusi ir Justė Arlauskaitė-Jazzu. Tada 15min kalbinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Komunikacijos skyriaus atstovai teigė, kad neteisėtas asmens atvaizdo panaudojimas savaime baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

Jų žodžiais, tuomet, kai, asmens manymu, pažeista teisė į jo atvaizdą, reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.22 str. 3 d. nuostatomis. Minėtame straipsnyje skelbiama: „Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokį ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, vaikai ir tėvai.“

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 str. nagrinėja dar kitą klausimą – jame apibrėžiama galimai nusikalstama veikla tuo atveju, jei apie žmogų paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri jį gali paniekinti, pažeminti arba pakirsti juo pasitikėjimą. Dėl to reikėtų kreiptis į policiją.

123RF.com nuotr./Saugumas internete
123RF.com nuotr./Saugumas internete

Pasiteiravus, ko šiais atvejais dažniausiai siekia sukčiai, Lietuvos kriminalinės policijos komunikacijos atstovai akcentavo, kad pagrindinis tokio pobūdžio veiksmų tikslas – atkreipti interneto vartotojų dėmesį ir paskatinti juos apsilankyti atitinkamose svetainėse. Tiesa, kiekvienas atvejis – individualus.

„Kartais gali būti bandoma tiesiogiai parduoti kokią nors prekę ar paslaugą, kartais tai gali būti internetinė svetainė, kurioje reklamuojamos su pradiniu skelbimo turiniu nesusijusios prekės ar paslaugos, tam tikrais atvejais susidomėjęs asmuo gali būti nukreipiamas į nesaugias internetines svetaines, kur gali būti bandoma išvilioti asmens duomenis ar apgaulės būdu užvaldyti pinigines lėšas.

Įmanomos ir situacijos, kai žinomų asmenų vardai ar atvaizdai gali būti naudojami siekiant nukreipti vartotojus į svetaines, kurios galėtų būti naudojamos ir kaip propagandos įrankis“, – skelbta Lietuvos kriminalinės policijos biuro komunikacijos komentare.

Visiems patariama atkreipti dėmesį į internetinėje erdvėje matomų skelbimų ir naujienų turinį ir bendrą turinio kokybę. Tai – būdas melagingą informaciją atskirti nuo tikros.

„Dažnu atveju klaidinantys skelbimai būna parašyti netaisyklinga lietuvių kalba su gramatinėmis klaidomis, skelbime naudojamos skambios frazės apie neva stebuklingą kokio nors daikto efektyvumą, žadamas lengvas būdas praturtėti. Visada naudinga pasitikrinti skelbiamą informaciją kituose šaltiniuose, paieškoti atsiliepimų apie prekes ar paslaugas siūlančią įmonę“, – komentavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

SEB verslo augimo programa

01:31:00

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

30:48
22:16
01:14

Esports namai

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką