„Vieta kaip vieta, – atkirto N.Marčėnaitė, portalui Žmonės.lt pasiteiravus, kodėl parodai ji pasirinko krematoriumo aplinką. – Išties ji man ne keista, o įdomi. Be to, tokioje vietoje kur kas geriau jautiesi, nei parodą pristatydamas Vilniaus dailininkų sąjungoje. Ir čia žmonės mielesni, nes sostinėje visi išlepę“.
Nomeda pridūrė, kad ši paroda neturėtų žmonių šokiruoti ar liūdinti. Kita vertus, lietuviai, o gal visi žmonės plačiąją prasme, per ne lyg bijo mirties, todėl ši tema – tabu.
„Žmonės kažkodėl paniškai bijo mirties ir ignoruoja šią temą. Tačiau kodėl? Juk jei apie ją nešnekėsime, nepasakosime istorijų vaikams ir laikysime ją tabu, ji ir kels baimę. Mirties bijoti, vien todėl, kad nežinome kas mūsų laukia, nereikia“, – tvirtino menininkė.
 |
| Nomedos Marčėnaitės paroda |
Nors ketvirtadienio vakarą pristatytas urnas ji linksmai praminė grabukais, Nomeda patikino, kad kurdama jas ji buvo susikaupusi ir laikėsi rimties.
„Grabukais mes jas praminėme jau pagaminus ir juokais. Tačiau dariau jas visiškai ne juokaudama, o pilna susikaupimo. Jos yra šviesios ir panašios į indus. Net Vilniaus dailės akademijos rektorius Audrius Klimas, pamatęs mane su viena urnų rankose, klausė, kokią čia gražią vazą nešiojuosi. Sužinojęs, kad tai urna, jis gerokai nustebo“, – portalui Žmonės.lt pasakojo Nomeda.
Tiesa, šie menininkės kūriniai atliks ir savo praktinę paskirtį. Menininkė tikino, kad jos ne tik gražios, bet ir itin patvarios.
 |
| Nomedos Marčėnaitės paroda |
