Oksana, neseniai mūsų žurnalo skaitytojai galėjo pasidžiaugti Tavo ir mylimojo Simo bendra nuotrauka. Daugelis judu pavadino viena iš gražiausių ir saldžiausių Lietuvos porelių. Ką Tau reiškia toks įvertinimas?
Oi, kaip gražu. Toks jūsų skaitytojų vertinimas mane nustebino ir pamalonino. Smagu girdėti, kad mes su Simu kažkam patinkame. Tiesa, man svarbiausias artimųjų palaikymas ir nuomonė, bet gera žinoti, kad ne visi lietuviai tik purvais drabstosi, yra ir nuoširdžiai besidžiaugiančių mūsų su Simu laime. Duok Dieve, kad visi pradėtų paprasčiau žiūrėti į gyvenimą, daugiau šypsotųsi ir matytų teigiamų dalykų.
Pakalbėkime plačiau apie Tavo ir Simo santykius. Dar visai neseniai, kai vyko Tavo mylimojo ir jo žmonos Vaidos garsiai nuskambėjęs skyrybų procesas, vengėte kalbėti apie jausmus. Dabar padėtis stabilizuojasi. Ar Tau palengvėjo, kai gali nebeslėpti savo jausmų?
Be jokios abejonės. Kiekvienai moteriai palengvėtų, kuri po ilgo laiko gali nebesislapstyti viešumoje, atvirai rodyti savo jausmus. Pagaliau galiu drąsiai ir viešai pasakyti: taip, mes su Simu esame kartu, mums gera drauge, mes puoselėjame vienas kitam ypatingus jausmus. Dabar aš jaučiuosi saugesnė, užtikrinta.
Ką Tau teko išgyventi, kai negalėjote viešinti savo santykių?
Buvo visko. Teko ir slapstytis, ir vengti susikabinti už rankučių viešumoje, nors labai norėjosi. Tačiau aš gerbiau Simo norą ir puikiai supratau, kodėl mes taip turėjome elgtis. Tuo metu aplinkinių kalbos ar požiūris į mus galėjo turėti įtakos Simo skyrybų procesui. Laimė, dabar situacija keičiasi. Nepaslėpsi tų jausmų, degančių akių. Niekaip!
Kartu esate metus. Kas per tą laikotarpį Tau buvo sunkiausia?
Buvo sunku, kai mane apkaltino dėl iširusios šeimos, nors tai visiška neteisybė. Simas su savo žmona Vaida jau seniai buvo nutraukęs santykius. Aš neardžiau nė vienos šeimos, niekada gyvenime taip nepasielgčiau. Šeima yra didžiausia vertybė! Pati svajoju apie tvirtus santykius.
Ar Simas tuo metu Tave palaikė?
Taip, žinoma, bet man paguodos žodžių nereikėjo. Esu gana stiprus žmogus, todėl mane guosti gali tik mama. Mudu su Simu puikiai žinojome, kaip viskas yra iš tikrųjų, todėl neturėjome guostis ir teisintis kitiems. Ir dabar to nesiruošiame daryti, nes nieko bloga nepadarėme.
„Aš nesu prieš santykius, kai žmonės daug metų pragyvena nesusituokę. Svarbiausia juk nuoširdūs jausmai, o ne antspaudas pase. Vis dėlto aš labiau norėčiau būti žmona, o ne draugė“
Koks buvo pirmasis Tavo ir Simo susitikimas?
Susipažinome parodoje. Daugelis šypteli tai išgirdę. Simas tąkart atlydėjo savo seserį Aistę, o aš atėjau su „Olialia pupytėmis“. Tada tarp mūsų užsimezgė pirmasis akių kontaktas. Vėliau buvo maždaug poros mėnesių pauzė.
Kuris kurį vėliau pakvietėte į pirmąjį pasimatymą?
Žinoma, kad Simas. Ar jaudinausi? Taip, šiek tiek. Ir nė kiek dėl to nesistebiu, nes net dabar, kai dėl kelionių kurį laiką nesimatome, į susitikimą skubu virpančia širdimi (šypteli).
Kas Tave labiausiai džiugina jūsų santykiuose?
Labai džiaugiuosi, kad mes puikiai suprantame vienas kitą ir mėgstame rodyti dėmesį. Aš esu ekstremalė, dievinu permainas, todėl apsidžiaugiau, kad ir Simas nemėgsta nuobodulio. Man patinka jo metami iššūkiai, netikėti pasiūlymai, neplanuotos kelionės į užsienį – tai veža.
Tave matėme beveik visose Europos krepšinio čempionato rungtynėse, kuriose žaidė Lietuvos ekipa. Seniai mėgai krepšinį ar juo susidomėjai tik tada, kai įsimylėjai Simą?
Krepšiniu susidomėjau tik po pažinties su Simu. Man buvo neįdomios šios sporto šakos taisyklės, nežinojau garsių sportininkų. Tačiau po to, kai susipažinome, ėmiau domėtis. Visas kovas žiūrėjau su malonumu, sirgau už mūsų rinktinę.
Ar labai džiaugdavosi širdis, kai Simas į varžovų krepšius smeigdavo tritaškius?
Labai! Aš tiesiog drebėdavau. Kai Simui gerai sekdavosi ir jis pateisindavo visų lūkesčius, labai juo didžiuodavausi.
Gal turėjote kokią nors tradiciją, kuria pažymėdavote Simo ir jo komandos pergales?
Per čempionatą teko pamiršti visas tradicijas, juk niekam ne paslaptis, kad krepšininkai buvo atskirti nuo savo draugių ir žmonų. Sportininkai buvo tarsi išjoję į karą, jie turėjo koncentruotis tik į žaidimą, o ne galvoti apie santykius. Mes su Simu tik kartais matydavomės po rungtynių, susiskambindavome. Jam buvo reikalingas palaikymas.
Ar šis kelių savaičių priverstinis celibatas įpūtė aistros jųdviejų santykiuose?
Žinoma, kad tokiomis situacijomis tarp dviejų žmonių atsiranda naujų impulsų. Tiesiog būna įdomiau gyventi, santykiai tampa karštesni.
Prieš porą mėnesių paaiškėjo, kad Simas po Europos krepšinio čempionato išvyksta žaisti į Turkiją, o Tu – kartu su juo. Kada kelsite sparnus?
Iš karto po čempionato. Gali būti, kad neturėsime net poros laisvų dienų lagaminams susikrauti. Teks iš karto skubėti į Turkijos sostinę Ankarą, kurioje įsikursime. Suprantama, su Simu gyvensime dviese krepšinio klubo išnuomotame būste. Niekada net nesvarsčiau, ar nevertėtų likti Lietuvoje. Simas – mano antroji pusė, privalau visur vykti kartu su juo. Ir labai to noriu!
Ar jau susitaikei su mintimi, kad dabar vis rečiau matysi savo mamą, drauges, tik kartais užsuksi į Vilnių?
Nedarau iš to problemos. Visi įpratę, kad dažnai laiką leidžiu užsienyje. Taigi anokia čia naujiena. Raginsiu visus brangius žmones kuo dažniau lankyti mane Turkijoje!
Pastaruoju metu vis daugiau pramogų pasaulio atstovių susilaukia atžalų. Kada Tu prisidėsi prie jų?
Su Simu dažnai apie tai pasikalbame, norėtume vaikelio. Kodėl gi ne? Tačiau dar nenusprendėme, kada jis turėtų išvysti pasaulį. Kai ateis laikas, bus ir vaikas. Palikite tai mums, mes patys susipakuosime ir susivyniosime (juokiasi).
O kaip dėl santuokos? Gal po to, kai įsigalios teismo sprendimas, skelbiantis, kad Simas oficialiai išskirtas su pirmąja žmona, judu įteisinsite savo santykius?
Svarstome apie tai. Man, kaip ir kiekvienai moteriai, labai svarbus statusas. Būti drauge ar žmona – labai didelis skirtumas. Aš nesu prieš santykius, kai žmonės daug metų pragyvena nesusituokę. Svarbiausia juk nuoširdūs jausmai, o ne antspaudas pase. Vis dėlto aš labiau norėčiau būti žmona, o ne draugė. Ir tai tikrai anksčiau ar vėliau nutiks (juokiasi).
