Tapusi sėkmingiausio Bžesko projekto – merginų grupės „69 danguje“ – vadybininke, Oksana ant savo pečių dvejus metus nešė ne tik viešumos, dėmesio, bet ir intrigų naštą. Pasitaikius galimybei imtis įdomaus darbo tolimajame Azerbaidžane, ji nedvejodama atsisveikino su „šeškėmis“ – susikrovusi lagaminus, dabar tik laukia kelionės dienos. Ir... neslepia jaučianti palengvėjimą.
Kada palikai „69 danguje“ vadybininkės kėdę?
Prieš Naujuosius. Nusprendžiau, kad bus smagu naujais metais atversti baltą popieriaus lapą ir viską pradėti nuo nulio. Kai Manto projektas Azerbaidžane įgavo pamatus ir tapo aišku, jog turime jo imtis, viskas tarsi susidėliojo į vietas: supratau, kad man pasitaikė proga, kuria privalau pasinaudoti.
Proga išvažiuoti padirbėti į tolimą ir įdomų kraštą? Ar proga pabėgti iš čia?..
Ir viena, ir kita (šypsosi). Žinoma, pirmiausia apie savo sprendimą pasakiau Mantui. Tai įvyko labai paprastai: vieną dieną jis važiavo susitikti su merginomis, ir aš jam tiesiog atidaviau savo darbinį telefoną. Manau, jis nelabai tikėjo, kad atiduosiu, bet buvau ryžtinga. Paskui jie jau tarpusavyje susitarė, kam patogiau imtis vadybos reikalų: jų ėmėsi Ingrida.
Projektas, kuriam dabar rengiesi, taip pat sukurtas Manto?
Taip (juokiasi). Tačiau viliuosi, kad šįkart bus lengviau, nes darbas – ne šiame krašte. Bus mažiau intrigų. Aplink nebus tiek daug žmonių, kurie kažką rezga ir kiekvieną mūsų ištartą žodį perpasakoja visai kitaip. Be to, svetimoje šalyje vienas kito laikomasi kur kas tvirčiau, nes ten nėra draugų, į kuriuos panorėjęs gali atsiremti, – tik vienintelis artimas žmogus, į kurį visu svoriu ir remiesi.
Į Azerbaidžaną judu važiuojate dviese?
Iš pradžių – taip. Apie projektą nenoriu daug girtis: galiu pasakyti, kad jis susijęs ne su muzika, bet su pramogų verslu ir televizija. Tai senas Manto planas, apie kurį buvo kalbama ne vienus metus: anksčiau dėl darbų gausos jį atidėliojo, o dabar atsirado laiko. Mantas apie pramogas išmano daug – natūralu, kad visus pamatus paklojo jis. O aš būsiu tarsi kuratorė... Matai, dar nežinau savo statuso! Jei viskas klosis gerai, man reikės ten skraidyti, pabūti po keletą savaičių ar ilgiau. Bus taip, kaip patys susidėliosime, – juk patys sau esame šeimininkai.
Interviu ir intriguojanti fotosesija – šios savaitės „Žmonėse“
