„Su Gaeliu Peltier susipažinome dar praėjusiais metais, dirbdami su neregiais vaikais, – pasakoja Laimė Kiškūnė. – Nuo pat „Kvapų namų“ įkūrimo pradžios, jau septintus metus, kaupiame natūralius kvapus iš viso pasaulio, čia vyksta kvapų maišymo meno dirbtuvės, tad svečiui tikrai turėjome ką parodyti. Stengiuosi išeiti už parfumerijos ribų, kvapus kuriame kaip meno objektus, darome parodas, esame sukūrę Senojo ir Naujojo Vilniaus kvapus. “
Dažnai patys to nesuvokdami, žmones renkamės būtent pagal kvapą. Laimė Kiškūnė pasakoja, kad štai jazminų žiedai, kuminas, šafranas – kvapai primenantys žmogaus odą. Pasirodo, mūsų kūnas produkuoja tas pačias medžiagas kaip ir salierų sėklos, o kiekvieno žmogaus natūralus kvapas yra unikalus tarsi pirštų antspaudas, vienus žmones traukiantis, o kitus atstumiantis.
Sintetiniai kvapai – kaip begemotas porceliano parduotuvėje
Šiandien egzistuoja dvi parfumerijos kryptys – populiarioji, ta, kurios produktai gaminami sintetinių medžiagų pagrindu, ir natūralioji parfumerija. Laimė Kiškūnė patikina, kad šios dvi kryptys nėra konkuruojančios, atvirkščiai, viena kitą papildo: natūralioji parfumerija nebėra ta, kuri egzistavo XVIII-XIX amžiuje, kai tiesiog nebuvo sintetinių kvepalų. Dabar natūraliosios parfumerijos krypties atstovai, lygiai taip pat kaip ir populiariosios, dirba taikydami naujausius parfumerinius metodus ir technologijas.
Parfumeris Gaelis Peltier yra populiariosios parfumerijos atstovas, dirbantis ir su sintetinėmis, ir su natūraliomis medžiagomis. Pasak jo, sintetinių kvepalų kūrėjai neišsiverčia be natūralių medžiagų – jų reikia gyvybei suteikti. O natūraliems kvapams suvaldyti kartais reikia sintetinių priedų.
„Aš pati žinau, kad niekada nedirbsiu su sintetinėmis medžiagomis, nes man kiekviena medžiaga turi pasakoti istoriją, kurią galiu perteikti kvape. O ta molekulė kuri ateina iš gamyklos, neturi referento, tiesa, ji kvepia panašiai kaip ir natūralios medžiagos, bet man yra per kieta, per aštri. Galiausiai ji tarp tų subtilių, be galo plastiškų natūralių medžiagų, išlenda kaip koks durklas, kaip akmuo. Gal čia veikia mano farmacininkės patirtis – žinau, koks yra subtilus žmogaus organizmas ir kas nutinka, kai į jį įvedi kokį nors sintetinį vaistą: jis kaip koks begemotas porceliano parduotuvėje – išdaužo viską, pasidaro sau kelią ir nulekia kažkur, kažką užblokuoja tarsi pasturgaliu užremtų duris. O vėliau organizmas turi viską atstatyti“, – pasakoja aromaterapeutė.
Pasak Gaelio Peltier, natūralios medžiagos labai turtingos, kompleksinės, daugialypės. Ir jeigu jos naudojamos kvapų derinyje, suteikia jam ekspresijos. Sintetinės medžiagos išplečia paletę, todėl leidžia išgauti gamtoje nerandamų kvapų. „Tarkime, jūros kvapas: turime tokį sintetinį produktą, kuris vadinamas kalonu – jis kvepia jūros jodu. Nors gamtoje tokie kvapai egzistuoja, juose yra ir kitokių gaidų, kitų temų. Jeigu nenorime kitų kvapų priemaišų, sintetinės medžiagos čia gali pagelbėti“, – pasakoja parfumeris.
Populiariausi – Rytų šalių miškų kvapai
Kaip profesionaliausią, parfumeris išskiria „Givaudan“ mokyklą Paryžiuje. Ši mokykla priklauso įmonei, kurioje baigę mokslus parfumeriai lieka dirbti. Tai – tikra kvapų gamybos amato mokykla. Kitose mokyklose, pasak Gaelio Peltier, telkiamasi į cheminių formulių kūrimą, pritrūkstant pagilintų žinių apie parfumerijos meną. Tačiau patekti į „Givaudan“ mokyklą pasiseka nedaugeliui.
„Parduodant kvepalus, labiau pardavinėjamas garsas apie juos, reklama, – sako Gaelis Peltier. – Į masinei gamybai kuriamų kvepalų kokybę atsižvelgiama mažai, natūralių medžiagų ten beveik nėra, nes daugelis jų – retos ir parduodamos mažais kiekiais. Tarkime, rozmarinų eterinio aliejaus, galima gauti bet kada ir daug, o štai rožės ar jazmino absoliutai išgaunami mažais kiekiais, todėl neįmanoma su jais pagaminti didžiulės partijos kvepalų.“
Kvepalų kūrėjas teigia, kad populiariojoje parfumerijoje pastaruosius keletą metų itin mėgstami Rytų kraštuose augančių miškų, medienos kvapai, pavyzdžiui, Thierry Mugler „Angel“, „Chanel“ taip pat dar viršūnėje ir numeris 5 – itin gerai perkama prekė. Kita vertus, natūralūs kvapai dažniau kopijuojami. Tarkime parfumerijos perlai atarai. Jų gamintojų Indijoje yra vos keletas, Laimė Kiškūnė pamini dar vieną boutiqe Dubajuje ir nusijuokia: „dirbdamas parfumeris prigamina daug pavyzdžių, kurių negali išpilti, tarkime, į kriauklę. Tokie mėginiai pilami į vadinamus milefliorus. Paskui tuos milefliorus išpilsto ir štai jums kvepalai. Taigi nusiperka lietuviai, būna, ateina pas mus į „Kvapų namus“, rodo, klausia, koks čia ataras. Ogi pauostai ir supranti, kad tai kažkoks baisus cheminis kokteilis!“
