„Pastebėjau, jog japonai labai darbštūs, sakyčiau, perfekcionistai. Darbuotojas yra siauros srities specialistas, tačiau paklausus kitų, atrodytų, su jo darbu susijusių klausimų, žmogus dažnai nežino, ką atsakyti. Pavyzdžiui, automobilių gamykloje stebėjau, kaip dirba darbininkai. Dvi valandas jie stovi prie konvejerio ir kaip robotai renka detales. Nėra jokios galimybės išeiti parūkyti ar išgerti kavos. Išdirbę kelias valandas, darbininkai turi dešimties minučių pertrauką“, – stebėjosi japonų darbštumu A.Bilotaitė.
Patiko japoniškas maistas
Moteriai patiko japoniškas maistas, nors, prisipažino, kad vakarienė truko apie dvi valandas ir be šeimininkų pagalbos būtų sunkiai išsivertusi.
Galiu džiaugtis, kad išmokau gerai valgyti pagaliukais, – kalbėjo A.Bilotaitė.„Maisto produktai griežtai derinami, todėl negali valgyti bet kaip. Nežinia, ar be instruktažo būtų pavykę deramai viską ragaut“, – pasakojo parlamentarė ir pridūrė, kad japoniško maisto skonį apibūdintų kaip natūralų – nei labai aštrų, nei labai kartų: – Galiu džiaugtis, kad išmokau gerai valgyti pagaliukais.“
Planuoja kolekciją
A.Bilotaitė iš kitų Seimo narių išsiskyrė jau per pirmą posėdį – parlamento nario priesaiką ji ištarė vilkėdama tautiniais drabužiais. Viešėdama Japonijoje moteris įsigijo kimono ir tikisi, kad pavyks kaskart besilankant užsienyje įsigyti vis kitos šalies tautinį kostiumą.
„Man norėtųsi, kad ne tik vyresni, bet ir jauni žmonės didžiuotųsi savo kultūra ir papročiais. Aišku, būtų gražu, jei dažniau viešai lietuviai vilkėtų tautinius drabužius, – pasakojo A.Bilotaitė. – Būtų nuostabu, jei apsilankiusi kiekvienoje šalyje galėčiau įsigyti tautinį kostiumą, kurį galbūt net galėčiau dėvėti. Aišku, tokia kolekcija bus brangi, nes tautiniai drabužiai nepigūs.“
