Odontologė dr. R.Račienė kategoriška – mažas vaikas savo dantimis nepasirūpins, todėl tai tėvų užduotis. O lietuviai šią užduotį labai dažnai pamiršta. Apie tai – „15min“ pokalbis su žinoma vaikų dantų gydytoja.
– Ką tik prasidėjo rugsėjis, iki rugsėjo 15-osios mokykloms privaloma pateikti moksleivių sveikatos pažymas, ar artėjant mokslo metams odontologai pajunta padidėjusį krūvį?
– Sezoniškumo savo darbe aš nejaučiu, manau, nejunta ir kiti odontologai. Tai kiek ironiška, turint galvoje, kad medicininėje pažymoje, kurią reikia pristatyti mokyklai, turi būti ir odontologo įvertinimas. Tačiau dažniausiai „paukščiuką“ odontologui priklausančioje grafoje pažymi bendrosios praktikos gydytojas. Kodėl bendrosios praktikos gydytojai nesiunčia vaikų odontologo konsultacijai – įdomus klausimas, o paprasčiausias atsakymas – susiklostė tokia keista tradicija. Tiesa, jei tėvai paprašo siuntimo, gydytojai jį parašo, bet tėvai to prašo retai, į kasmetį sveikatos patikrinimą dažnai žiūrima kaip į gryną formalumą.
– Prieš keliolika metų Lietuvoje veikė neblogai sustyguota vaikų dantų priežiūros sistema – mokyklose dirbo stomatologai. Kokia sistema egzistuoja dabar?
– Kai buvau praktikantė man pačiai teko dirbti mokykloje ir nors mažai vaikų laukė, kol seselė pasibels į klasės duris ir pakvies pas stomatologą, tačiau reikia pripažinti, kad sistema veikė. Jei tokia veiktų ir dabar, būtų neblogai, tačiau jau keliolika metų stomatologo kabinetų mokyklose nebėra. Pagal dabartinius įstatymus, nepilnamečiai turi teisę į nemokamą dantų gydymą, tačiau nėra jokių svertų, kurie garantuotų, kad vaikas nors kartą per metus apsilankys pas odontologą. Formaliai pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą, pirmąsyk odontologas vaiką turi apžiūrėti jau pirmaisiais jo gyvenimo metais, vėliau dar kelis kartus iki jam sukaks 16-. Tačiau iš tiesų viskas palikta savieigai ir belieka kliautis tėvų sąmoningumu.
Šiuo metu vykdoma vienintelė valstybės remiama programa – tai vaikų nuolatinių dantų dengimas silantais. Pavyzdžiui, pernai Lietuvos vaikams buvo silantuota per 55 tūkst. dantų, tam buvo išleista 1,6 mln. Lt. Gal kam nors ir gali atrodyti, kad tai įspūdingi skaičiai, tačiau tyrimų metu nustatyta, kad vienam 7–8 metų moksleiviui tenka vos 0,86 silantais padengto danties, tad vaizdas liūdnas. Iki šiol neaišku, kokių rezultatų galima tikėtis iš šios programos, nepaskelbta jokių duomenų apie jos efektyvumą, neveikia ir jokia kontrolės sistema, kuri leistų įvertinti, ar dantų dengimas silantais stabdo dantų ėduonį mūsų šalyje.
 |
| Odontologė dr. Rasa Račienė |
Kartu su Odontologų rūmais, Vaiko teisių apsaugos tarnyba teiksime siūlymus, kaip būtų galima sukurti realiai veikiančią profilaktinės vaikų dantų priežiūros sistemą, galbūt pradžioje pradėsime nuo pavyzdinių projektų tam tikruose regionuose.
– Kurioje šalyje, Jūsų manymu, veikia efektyviausia vaikų dantų priežiūros sistema?
– Be abejo, tai Skandinavijos šalys. Tačiau tradicijos tose šalyse turi labai gilias šaknis, nesirūpinimas vaiko dantimis ten prilyginamas vaiko nepriežiūrai, už kurią gali būti skiriamos baudos ar vaikas laikinai gali būti paimamas iš šeimos. Žinoma, tai neįvyksta vos tik socialinis darbuotojas pamato sugedusį vaiko dantį, tačiau jei tėvai gauna kelis įspėjimus ir toliau nieko nedaro, tokios sankcijos yra realios. Įdomus faktas, kad nors, pavyzdžiui, Danijoje, pirmas vaiko vizitas pas odontologą privalomas jam sulaukus trejų metų, vaikų dantys iki to pirmojo vizito net nesugenda, nes jie labai kruopščiai prižiūrimi, tėvai labai puikiai suvokia, kad reikia rūpintis vaiko dantimis. Jei apsilankysite Skandinavijos šalyse, kur žmonės retai uždengia namų langus užuolaidas, vakarais pamatysite, kaip atsistojęs vidury kambario tėvas ar mama valo vaikui dantis.
– Neretai teigiama, jog kuo pasiturimiau gyvena tėvai, tuo geriau jie rūpinasi vaikų dantimis ir atvirkščiai – kuo žemesnis socialinis sluoksnis, tuo prastesni mažųjų dantys. Ar Jūsų praktika tai patvirtina?
– Iš tiesų Vakarų šalyse pastebima, kad aukštesnes pajamas gaunančių tėvų vaikų dantys yra sveikesni, tačiau Lietuvoje tokio vertinimo aš nedrįsčiau daryti. Puikiai pamenu daugybę atvejų, kai aukštas pajamas gaunantys, visuomenėje žinomi žmonės atvedė savo vaikus, kurių dantų būklė buvo tokia, jog juos taisant teko taikyti bendrąją nejautrą. O tai reiškia, kad problemos buvo rimtos. Įdomu ir tai, kad kone kiekvienąkart, kai tėvai – nesvarbu, pasiturintys ar ne – pas mane atveda savo vaiką, stebiu, kokie jie patys yra įsitempę. Ir atsipalaiduoja tik po kelių vizitų – kai įsitikina, kad nieko baisaus aš jų vaikui nedarysiu. Dažnai tėvai vilkina vaiko vizitą pas dantų gydytoją tarsi bandydami jį apsaugoti nuo tų nemalonių pojūčių, kuriuos patys patyrė vaikystėje, kai sėdėjo stomatologo kėdėje. Tačiau toks vilkinimas ir lemia tai, kad vaikas atvedamas jau sugedusiais dantimis ir kartais jam tikrai tenka padaryti ir ką nors nemalonaus.
– Ką Jūs atsakytumėte tėvui, kuris paklaus, ką jam daryti, jei besiožiuojančio vaiko nepavyksta įkalbėti išsivalyti dantis?
Šiuo metu vykdoma vienintelė valstybės remiama programa – tai vaikų nuolatinių dantų dengimas silantais. Pavyzdžiui, pernai Lietuvos vaikams buvo silantuota per 55 tūkst. dantų, tam buvo išleista 1,6 mln. Lt.– Aš paklausčiau, ką jis daro, kai į sauskelnes pridaręs kūdikis verkia jas keičiant – ar sauskelnės tiesiog nekeičiamos? Arba paklausčiau, ką jis daro, kai vaikas nenori plautis galvos – neplauna jos visą mėnesį? Valytis dantis vaiką reikia pratinti, reikia leisti jam žaisti su dantų šepetėliu, kai jis ima pamėgdžioti, suaugusiuosius – paprastai, sulaukęs dvejų metų. Tačiau labai svarbu, kad iki 6–7 metų vaikui dantis išvalytų tėvai. Tegul vaikas pats pabando pasimoko, tačiau ir ryte, ir vakare dantis jam turi išvalyti tėvai.
– Lietuvoje aktyviai diskutuojama apie žindymo svarbą, yra ir tokių mamų, kurios didžiuojasi vaikus savo pienu maitinančios iki dvejų ar trejų metų, ką apie tai mano odontologai?
– Kai aš girdžiu apie mamas, maitinančias vaikus iki trejų metų, man darosi baisu. Man baisu pagalvoti apie tokio vaiko dantų būklę. Manau, žindymas iki vienerių ar pusantrų metų yra teigiamas dalykas, tačiau juk pati gamta sufleruoja: vaikui dygsta pirmieji dantys, vadinasi, jis jau gali kąsti, netrukus galės ir kramtyti, jam neužteks tik mamos pieno, vadinasi, pats laikas pradėti atpratinti mažylį nuo naktinio žindymo. Būtent naktinis žindymas, kai patogiai vienoje lovoje su kūdikiu įsitaisiusios mamos net nejaučia, kiek kartų ir kada vaikas pažinda, o kūdikis užmiega su pilna burna pieno, itin kenkia dantims.
– Kada tėvai gali tikėtis, kad vaikas bus tiek sąmoningas, kad nebeteks kontroliuoti, ar jis išsivalė dantis?
– Rūpinimasis savo kūnu – švara, geru kvapu, išvaizda – ateina paauglystėje, kai taip norima patikti bendraamžiams, įsimylima. Žinau, kad gerą įspūdį norinčiam padaryti paaugliui nieko nėra baisiau, kaip prastas kvapas iš burnos. Taigi, tėvai gali tikėtis, kai vaikas įsimylės, kai ims rūpintis savo išvaizda, švara, klausti, ar jis išsivalė dantis, nebereikės.
– Neteisingas sąkandis, kreivi dantys – daliai vaikų tai didžiulės problemos, kada tėvams pradėti rūpinti tų problemų sprendimu, ką gali spręsti pats paauglys?
– Jei formuojasi neteisingas sąkandis, reikia paisyti odontologo rekomendacijų ir šalinti šią problemą. Tačiau jei kreivi dantys tėra estetinė problema, dėl kurios vaikas gal net nekompleksuoja, nereikia versti jo nešioti kabes ar dantų plokštelę. Tokiu atveju gali apsispręsti pats paauglys. Tiesa, ir jis, ir tėvai turėtų žinoti, kad kreivus dantis sunkiau prižiūrėti – juos reikia kruopščiau valyti. Dar pridursiu, kad iki 18 metų nerekomenduočiau ir kreivų dantų tiesinimo, pasinaudojant greitą efektą žadančiu, daug kainuojančiu estetiniu dantų plombavimu. Paauglio žandikaulis dar auga, dantys juda, todėl verčiau palaukti.
Priežiūra – nuo pat pirmojo dantuko
– Vaiko dantis reikia pradėti valyti vos pasirodo pirmasis dantukas. Silikoniniu ant piršto užmaunamu šepetėliu dantenas galima masažuoti net dantims dar tik kalantis, taip netgi padėsite šiam procesui, nes suaktyvės kraujotaka dantenose
– vos tik kūdikiui pradeda kaltis pirmieji dantukai, pats laikas pradėti jį atpratinti nuo naktinio žindymo ar girdymo iš buteliuko. Reikia stengtis pripratinti kūdikį naktį miegoti be pertraukos bent 6 valandas.
– nuo pusantrų metų, kai išdygsta pieniniai dantys, reikia bent kartą per pusmetį pasirodyti odontologui. Geriausia, jei lankytumėtės pas tą patį dantų gydytoją, kuriam papasakotumėte net ir tokias aplinkybes, ar vaikas gimė išnešiotas, galbūt atėjo į pasaulį po Cezario pjūvio – tai irgi gali lemti dantų būklę.
– vaikui galima patikėti savarankiškai valytis dantis tik nuo 6–7 metų – kai jis jau mokės rašyti, užsirišti batų raištelius, tai ženklas, kad jis jau sugebės tinkamai manipuliuoti dantų šepetuku. Iki to laiko kiekvieną vakarą ir rytą kruopščiai išvalykite vaiko dantis. Jei jis nori pabandyti tai daryti pats, leiskite, tačiau vėliau valymą turi pabaigti tėvai. Nebijokite, jei vaikas dar nemoka išsiskalauti burnos, valymo pabaigoje pavalykite dantis vandenyje nuskalautu šepetėliu.
Opi problema
Lietuvoje atliktos epidemiologinės studijos rodo, kad 50 proc. trimečių vaikų turi sugedusius dantis (98 proc. šių dantų pažeidimų yra negydyti). Viena pagrindinių ankstyvojo vaikų ėduonies priežasčių nurodoma netinkama dantų priežiūra.
Ankstyvas dantų ėduonis pažeidžia daugelį dantų grupių, dažniausiai – viršutinius kandžius. Sugedę, pajuodę, neretai iki šaknų nutrupėję dantys ne tik estetiškai prastai atrodo, tačiau sutrikdo vaiko gebėjimą normaliai kramtyti. Ši liga neretai komplikuojasi aplinkinių kaulinių ir minkštųjų audinių uždegimais, sukelia skausmą, tinimą. Sutrinka vaiko mityba, miegas bei kasdienė veikla. Nesugydyti dantys tampa lėtiniais infekcijos židiniais, galinčiais turėti įtakos bendrai vaiko sveikatai. Paaugę vaikai, turintys ištrupėjusius kandžius, gali tapti bendraamžių patyčių objektu.
