„Laimė slypi ne piniguose, bet pirkiniuose,“ – taip kadaise pasakė viena garsiausių pasaulio blondinių Marilyn Monroe. Pastaruoju metu daugelis mūsų šią frazę nežinia kodėl iš visų jėgų bandome paversti realybe. Dėl to namų spintos ir lentynos lūžte lūžta nuo nereikalingų daiktų, kuriuos pirkdami manėme, kad tikrai naudosime. Kokių „nesąmonių“ prisiperka žinomi žmonės? Pakalbinome šokėją Eglę Visockaitę, komiką, televizijos laidų vedėją Justiną Jankevičių, aktorių Ramūną Rudoką ir dainininkę Rasą Kaušiūtę.
Vaikštinėti, žiūrinėti, čiupinėti
„Prisidedu prie Pasipriešinimo pirkiniams dienos akcijos sumanytojų, – nusikvatoja šokėja E.Visockaitė. – Jaučiu silpnybę vaikščioti po parduotuves, apsipirkinėti. Bandau po truputį su ja kovoti. Kaip tai darau? Prasimanau įvairiausios veiklos, darbų. Labai teigiamą įtaką daro draugas. Jis man nuolat kartoja: “Tau šito daikto nereikia. Tau tai neįdomu.„ Po kurio laiko pagalvoju, kad Marius buvo teisus, man iš tikrųjų nereikia to daikto.“
Eglei patinka lankytis įvairiose parduotuvėse, ji neturi vienos ar kelių mėgstamiausių, kaip dauguma moterų, pavyzdžiui, avalynės arba papuošalų. Anot šokėjos, jai net nebūtina trūks plyš ką nors įsigyti. „Galiu ir visiškai nieko neišsirinkti, tiesiog vaikštinėti, žiūrinėti, čiupinėti, – dėsto. – Draugai, kuriems reikia nusipirkti vieną ar kitą daiktą, surasti dovanų, jau seniai žino, kad drąsiai gali kreiptis į mane pagalbos. Mielai palydėsiu į prekybos centrą.“
Pašnekovė tikina, kad parduotuvėse stengiasi lankytis kaip įmanoma rečiau. „Ačiū Dievui, kad esu tokia užimta, nes priešingu atveju į parduotuves turbūt vaikščiočiau kasdien. O tai labai greitai kirstų per kišenę, – paaiškina. – Dabar ištaikau tik kokį kartą per savaitę. Ar susivilioju akcijomis, išpardavimais? Na, paprastai stengiuosi jų vengti, nes tada prisiperku to, ko man visai nereikia – drabužių, įvairių moteriškų niekučių, kosmetikos, kitaip tariant to, į ką po to negaliu net žiūrėti. Ir dažniausiai tik grįžusi namo tai suprantu. Ką darau su šiais daiktais? Kam nors padovanoju. Vieną dieną “atradau„, kad turiu dvi didžiausias dėžes kosmetikos priemonių. O jos juk ne amžinos, sensta. Kosmetiką išdalijau savo mergaitėms šokėjoms.“ Eglė priduria, kad brangių nereikalingų daiktų jai kol kas nėra tekę įsigyti – tuomet tikrai būtų ant savęs pikta, o už smulkmenas atleisti galima.
Į klausimą, kiek ilgiausiai yra tekę vaikščioti po parduotuves, jauna moteris atsako šypsena. „Oi, ilgai. Visą dieną, – teigia. – Anksčiau mudvi su Edita Daniūte (taip pat šokėja – aut.), būdamos užsienyje, jei prieš varžybas ar po jų likdavo laisvo laiko, jį skirdavome būtent parduotuvėms. Ypač jei viešėdavome kokioje nors egzotiškoje šalyje. Pamenu kartą Singapūre po parduotuvėles vaikštinėjome esant 40 laipsnių karščiui. Dienai baigiantis eiti teko basomis, nes batai pritrynė gausybę pūslių.“ Eglė neneigia, kad apsipirkti jai labiau patinka užsienyje – ten didesnis pasirinkimas, o kartais analogišką daiktą galima įsigyti net pigiau nei Lietuvoje. „Ir dabar naudojuosi proga, jei būnu išvykusi, nors kelionių, pabaigus šokėjos karjerą, sumažėjo, – neslepia pašnekovė. – Tačiau specialiai kaip kiti į Milaną ar Paryžių apsipirkti tikrai neskrendu.“
Paviliotas televizinės parduotuvės
Klausytis komiko, televizijos laidų vedėjo J.Jankevičiaus komentaro apie apsipirkinėjimą rimtu veidu nelengva. Vaikinas žodžių kišenėje tikrai neieško ir nė kiek nesutrinka provokuojamas. „Taip taip, man patinka lankytis parduotuvėse. Jose perku visus būtiniausius daiktus, kaip antai, maistą, drabužius, batus, tamponus ir panašiai, – beria žodžius. – Jei klausiate, ar prekybos centre leidžiu laisvalaikį, kaip dauguma nūdienos lietuvių, atsakysiu neigiamai. Aš renkuosi kitas vietas, nors neabejoju, kad pasivaikščiojimai po prekybcentrius gali būti labai smagūs: slampinėji sau, žvalgaisi, varvini seiles, laižai vitrinas.“
Pasak Justino, ilgiausiai prekybos centre jam yra tekę praleisti 12 valandų. „Nakčiai buvau netyčia užrakintas “Akropolyje„, – juokiasi. – O kalbant rimtai, parduotuvėse sugebu susisukti maždaug per pusvalandį. Tiksliai žinau, ko man reikia, tad apsipirkinėdamas neužtrunku. Akcijos atrakcijos ir visokiausi išpardavimai manęs netraukia. Kai noriu pasistumdyti minioje ar pasibadyti alkūnėmis, einu ne į prekybos centrus, o į koncertą, krepšinio, futbolo varžybas.“
Didžiausiu pirkiniu nesąmone vaikinas įvardija treniruoklį, įsigytą iš televizinės parduotuvės. „Kai dar nebuvau įžengęs į sąmoningą amžių, susiviliojau reklama apie greitą lieknėjimą ir nusipirkau treniruoklį “Orbitrek„. Velniam man jo reikėjo? Pats nežinau. Ką su juo dariau? Ogi pasielgiau labai gudriai ir padovanojau draugui, – porina. – Greitas lieknėjimas ir ypač naudojant tokio pobūdžio pagalbos priemones, mano įsitikinimu, yra absoliuti nesąmonė. Ką gi, iš savo klaidos pasimokiau ir daugiau daiktų iš televizinių parduotuvių nebeperku.“
Žmonėms, negalintiems gyventi be parduotuvių ir jaučiantiems pasitenkinimą ką nors nusipirkus, vadinamiesiems pirkinių maniakams, Justinas linki nekelti iš prekybos centrų kojos. „Džiaugiuosi, kad tokio tipo maniakai turi savo koncentracijos vietą. Jie pavojingi visuomenei, tegu ten ir lieka. Ir tegu nevaikšto tomis pačiomis gatvėmis, kuriomis vaikštau aš,“ – šypsodamasis priduria.
Apsiperka spontaniškai
Aktorius R.Rudokas teigia, kad Lietuvos parduotuvėse ir prekybos centruose lankosi retai. Paklaustas, kodėl, drebia tiesiai šviesiai – dėl menkos ir pernelyg vienodų prekių pasiūlos. Tuomet galbūt atsigriebia užsienyje, smalsauju? „Vargu, – šypteli vyras. – Man be galo patinka keliauti, o keliautojams paprastai daug daiktų nereikia. Būdamas svečiose šalyse, apsipirkti stengiuosi protingai. Net ir suvenyrus manęs sugrįžtančio laukiantiems artimiesiems ar draugams išrenku ne kokius nors beverčius niekučius, kurių paskirtis – dulkėti lentynose, o ką nors naudingo. Tai gali būti aprangos detalė, papuošalas, kas nors gurmaniško ir panašiai. Ieškau ypatingų lauktuvių, tokių, kurios atspindėtų šalį.“
Kalbant apie Lietuvą, „savomis“ žinomas aktorius linkęs vadinti maisto ir specializuotas prieskonių parduotuves. „Nepasakyčiau, kad esu labai didelis kulinaras, bet kaip ir visi mėgstu skaniai pavalgyti. Patinka, kad specializuotose parduotuvėse galima rasti puikių ingredientų norimiems patiekalams pasigaminti,“ – dėsto ir pusiau juokais, pusiau rimtai priduria, kad labai gera tokio tipo parduotuvė yra Kalvarijų turgus.
Akcijomis Ramūnas labai nesižavi, nebent šios vyktų jo minėtose maisto prekių ar prieskonių parduotuvėse. „Jei, pavyzdžiui, matau, kad sojos padažo litras kainuoja perpus pigiau nei prieš porą savaičių, būtinai nusiperku, – nusišypso. – Tikrai nesu iš tų, kurie tik ir seka reklaminę informaciją, kada ir kur bus skelbiamas sezoninis, kalėdinis, velykinis ar dar kokios nors rūšies išpardavimas. Artimus žmones nustebinti nauju daiktu ar jiems ką nors padovanoti man norisi tada, kada norisi, kai gera nuotaika, o ne tada, kai tai daro visi. Taigi tokio pobūdžio prekybinės šventės manęs nevilioja.“
Į klausimą, ar yra tekę įsigyti kokį nors daiktą nesąmonę, kurio jam visiškai nereikėjo, aktorius patikina, jog daugybę kartų. Tačiau taip būdavę anksčiau, pastaruoju metu jo namuose visos nesąmonės randa savo vietą. „Pastebėjau, kad vis dažniau renkuosi spontanišką intuityvų pirkimą: užeinu į parduotuvę, pamatau man patinkantį daiktą ir jį nusiperku. Niekada nesiknisu lentynose, nežinodamas ko noriu, bet siekdamas ką nors atrasti, – pasakoja. – Ką darau su man nereikalingais daiktais? Kam nors padovanoju. Taip atsitiko su daugybe gražių, brangių, man patinkančių ir beveik naujų drabužių. Teko nuo jų išsivaduoti, nes pastebimai pasikeitė svoris, drabužiai man paprasčiausiai nebetiko.“
Ne kartą „išsidūrė“
Dainininkė R.Kaušiūtė teigia, kad parduotuvėse stengiasi lankytis saikingai, nes vaikščiojimas po jas – gana sekinanti veikla, be to, suryjanti daug laiko. „Mieliau tą laiką skiriu muzikai,“ – paaiškina. Po ilgų pasivaikščiojimų milžiniškose prekybos centrų erdvėse Rasai labiausiai gaila kojų. Juk kai ieškai kokio nors daikto, kartais ir ne vieną, ir net ne du kilometrus tenka nužingsniuoti.
Pastaruoju metu itin išpopuliarėjusias sezonines akcijas ir išpardavimus pašnekovė vadina akių dūmimu. „Ne kartą teko “išsidurti„ – permokėti, – paaiškina. – Po tokių patirčių pasižadu, kad daugiau taip nenutiks, bet vis tiek imu ir susivilioju reklama. Po to vėl gailiuosi. Kažkoks užburtas ratas. Va, visai neseniai per akciją nusipirkau paltą. Po kelių dienų netyčia pamačiau, kad tikroji jo kaina buvo labai panaši į tą, už kurią ir pirkau. O akcijos etiketė skelbė priešingai. Šalia normalios kainos buvo suraityta gerokai didesnė ir, savaime suprantama, ji buvo perbraukta.“
Daiktų nesąmonių dainininkė tvirtina nebeprisiperkanti. Bent jau šiuo metu. „Dabar, ekonominiu sunkmečiu, ypač apgalvoju, kam išleidžiu pinigus, – šypteli. – Anksčiau nelabai ir į kainą žiūrėdavau – patiko daiktas ir perku. Net nelabai svarstydama reikia man jo, ar ne.“ Dėl tokių svarstymų nebuvimo Rasos spintoje galima rasti net nepradėtų nešioti drabužių ir batų, laukiančių savo eilės. „Vieni batai jau ketverius metus stovi neavimi, – nusijuokia. – Niekam nieko neatiduodu ir neišmetu. Mums, scenos žmonėms, aprangos niekada nebūna per daug. Ilgainiui daug drabužių atrandi iš naujo, pritaikai, perdarai. Tik pabandyk ko nors atsikratyti – iš karto prisireikia.“
