Dabar populiaru
Publikuota: 2009 rugsėjo 9d. 14:54

Politologė Vaida „Muzikos akademijoje“ suprato, kad nėra boba su kiaušiniais

Vaida
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / LNK studijoje žiūrovams pristatyti 10 naujų dalyvių.

Vaida gurkšteli arbatos su imbieru ir patikina: „Sako, vyrai manęs bijo. O aš „kaifuoju“ visiems įrodinėdama, kad nesu tipiška kvailelė blondinė“. Ir išties, juk ji – diplomuota politologė.

Pranešime spaudai teigiama, kad mergina tyrė korupcijos mastą Lietuvoje, praktikos metu net dirbo Vidaus reikalų ministerijoje, turi nuomonę apie politiką. Ir... dar turi pasiutusį humoro jausmą, o šiuo metu nori dirbti „telike“!

- Esu Vaida Pukinaitė, man 23 metai, esu kilusi iš Naujosios Akmenės. Baigiau politikos mokslus VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Studijuoju magistrantūroje ten pat. Esu labai komunikabili, visada atsakinga, maksimalistė, - pradeda pokalbį Vaida.

Neįsivaizduojat tos psichologinės būsenos, kai suvoki, kad dabar tave iš bet kurio kampo gali nufilmuot, tau gali bet kas nutikt – suknelė nusmukt, liemenėlė pasimatyt, ir iš to juoksis minios žiūrovų.

Papasakok, kokios mintys sukasi po dviejų savaičių, praleistų „Muzikos akademijoje“?

Labai įdomu pamatyti šou virtuvę. Įsivaizdavau, kad viskas yra daug paprasčiau. Maniau, kad galima čia šaltais nervais atsipūtus tik dainuot ir dainuot. Buvau įsitikinusi: aš, ta stipri „boba su kiaušiniais“, nebūsiu jautri, man nebus gaila, kai iškris kas nors. Bet ne, dabar supratau: aš tame žaidime dalyvauju iš tikrųjų ir net kritiką priimu asmeniškai. Štai, Mindaugas Stasiulis pasakė, kad esu gyvatė. Ne, po velniais, tokia nesu!

Kokia ta virtuvė, kurią pamatei?

Naudinga. Pasiruošimas, stresas, diskusijos dėl dainų pasirinkimo, repeticijos prieš tiesioginį eterį iki pat paskutinės akimirkos – visa tai labai užgrūdina.

Daug paprasčiau būtų išeiti ir padainuoti salei, kurioje – nors ir tūkstančiai žiūrovų, negu salėje, kur pilna TV kamerų. Neįsivaizduojat tos psichologinės būsenos, kai suvoki, kad dabar tave iš bet kurio kampo gali nufilmuot, tau gali bet kas nutikt – suknelė nusmukt, liemenėlė pasimatyt, ir iš to juoksis minios žiūrovų. Žiauru, nes iškart nematai žiūrovų reakcijos. O grįžtamojo ryšio norisi, nes scenoje pamažu pradedu jausti atsakomybę. Visada sakau, kad esu stipri moteris. Ar tik nebus, kad ta stiprioji iš tiesų yra trapi gėlelė...(paslaptingai šypsosi).

Kodėl nusprendei studijuoti politiką?

Labai gerai baigiau mokyklą. Mano pažymių vidurkis buvo dešimtukas. Norėjau įstoti į Muzikos ir teatro akademiją, tuomet rinko TV režisierių kursą. Bet tėvai pasakė griežtai „Ne. Tu ką, Vaidute, išprotėjai? Su dešimtuku ji mat akademiją stos...“. Taigi – nebuvo kur dėtis, tiksliųjų mokslų nemėgau, teise nesusižavėjau. Į TSPMI stojau vien dėl to, kad šis institutas laikomas prestižiniu.

Buvo labai įdomu mokytis. Ir labai sudėtinga, nes mokykloje buvau lyderė, o universitete supratau, kad pirmai būti – labai sunku, yra daug stipresnių už mane. Dabar norėčiau baigti ne tik magistrantūrą, bet ir doktorantūrą. Aš „kaifuoju“ nuo mokslo.

Rodos, prie viso to nelabai dera popdainininkės karjera „Muzikos akademijoje“...

Mokslų norisi, bet jie nepakeis charakterio. Esu be galo aktyvi, hiperenerginga. Atėjau į „Muzikos akademiją“ tam, kad mane pastebėtų. Noriu būti matoma, o ateityje gal net dirbti televizijoje.

Mokslai juk netrukdo! Pamanykite, dar Lietuvoje taip nebuvo: doktorantė dirba, maivosi „telike“, veda laidą! Apskritai, politikos mokslas – tai mokslas apie viską. Tinka bet kurioje srityje dirbant.

„Muzikos akademijoje“ savaime tapai įsimintina – visų pirma, dėl to, kad esi vienintelė blondinė...

Tai turėtų būti toks žmogus, kuris nenustebtų, kad man kas vakarą reikia įsijungti ir pasižiūrėti TV Žinias.

Ei, tiksliai! Esu vienintelė šviesiaplaukė, dėl to prašyčiau, mieli žiūrovai, manęs dar neišmesti, nes kitaip nebus kam užstoti ir ginti blondinių! (juokiasi).

Jeigu turėčiau tamsius plaukus, būtų viskas daug paprasčiau ir nuobodžiau. Nebūtų tų anekdotų apie blondines. O dabar aš tirpstu iš malonumo visiems įrodinėdama, kad nesu ta tipiška blondinė. Kai kas nors pradeda su manim šnekėt kaip su kvaile, suima piktdžiugiškas jausmas, pagalvoju: tuoj aš tau taip atsikirsiu, kad neturėsi, kur dėtis (kvatojasi).

Ne bet kas, laimėjęs atranką į kultinį realybės šou „Kelias į žvaigždes“, atsisakytų jame dalyvauti... O tu tuomet, prieš ketverius metus, atsisakei.

Supratau, kad pirmoje vietoje, visgi, išsilavinimas. Jau buvau bepasirašanti kontraktą su televiziją, bet paskutinę akimirką atsisakiau. Vietoje manęs priėmė Viliją Matačiūnaitę.

Vaida, atrodo, esi graži ir protinga. Bet esi sakiusi, kad vyrai bijo tokių. Drįstu paprieštarauti – tai kiekvieno vyro svajonė!

Yra susiformavęs toks stereotipas, kad blondinė yra kvaila. O vyrams reikia kvailų merginų, tokių, kurias gali turėti kaip žaislą. Aš tokia nesu, turiu savo nuomonę. Gal dėl to ir bijo.

Kokie tau patinka vaikinai?

Būtų labai faina turėti tokį vaikiną, ant kurio galvos galėtum užsilipti ir jam vadovauti (juokiasi).

Jei rimtai, vaikinas turi turėti gyvenimo patirties. Tuomet su juo yra apie ką kalbėtis. Tai turėtų būti toks žmogus, kuris nenustebtų, kad man kas vakarą reikia įsijungti ir pasižiūrėti „Žinias“. Toks, su kuriuo vakare atsigulus galėčiau padiskutuot apie bet ką, pavyzdžiui, apie Šventąjį Raštą. Jauniems vaikinukams paprastai ne tas rūpi. Norėčiau tokio, kuris būtų fiziškai ir psichologiškai stipresnis už mane.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką