Vardas, pavardė: Agnė Ditkovskytė.
Gimimo data, vieta: 1989 05 11, Vilnius. 21 m. Dabar gyvena ir dirba Maskvoje.
Šeiminė padėtis: netekėjusi, vaikų neturi.
Vardas, pavardė: Povilas Vanagas.
Gimimo data, vieta: 1970 07 23, Šiauliai. 40 m. Užaugo Kaune, o dabar gyvena Maskvoje.
Šeiminė padėtis: vedęs ledo šokėją Margaritą Drobiazko (38), vaikų neturi.
Povilai, ko tikėjotės iš projekto „Ledas ir liepsna“?
Labai norėjau, kad dalyvavimas šiame projekte būtų toks pat malonus ir įsimenantis, kaip ir per pastaruosius trejus metus.
Nepaisant alinančių repeticijų ir kitų sunkumų, kuriuos tenka iškęsti dalyvaujant šiame šou, Jūs vis tiek matote daugiau teigiamų dalykų nei neigiamų, tiesa?
Galutinis rezultatas suteikia didžiulį pasitenkinimą, tad visi sunkumai, su kuriais tenka susidurti, atsiperka su kaupu (šypteli).
Apibendrinkime šių metų šou. Kas buvo sunkiausia?
Turbūt iškęsti krizinius laikotarpius, kurie anksčiau ar vėliau įvyksta kiekvienos poros gyvenime. Neslėpsiu: buvo psichologinių, fizinių ir kūrybinių krizių. Laimė, sukaupėme visas jėgas ir žengėme tolyn. Nesakau, jog buvo lengva. Buvo daug keblumų dėl įtemptų partnerės ir mano darbo grafikų. Dažniausiai repetuodavome naktimis – pradėdavome 22 valandą, o baigdavome apie 2–3 ryto. Per tą laiką visiškai išsibalansavo organizmas.
Ar iš karto radote bendrą kalbą su partnere Agne Ditkovskyte?
Be abejo. Vos tik ji prabilo lietuviškai (juokiasi). Buvo labai malonu čiuožti su lietuvaite ir atstovauti savo tėvynei. Galiu drąsiai pasakyti: šių metų projektas buvo ypatingas vien dėl to, jog atstovavome Lietuvai. Mums tai suteikė didžiulį džiaugsmą.
Kaip reagavote, kai rusų spauda ėmė jus poruoti?
Taip, kaip ir kiekvienas normalus žmogus reaguotų į geltonosios spaudos mestus iššūkius. Buvo visko – ir pykau, ir juokiausi. Tiesą pasakius kiekvienais metais žurnalistai spausdindavo realybės neatitinkančius straipsnius. Anksčiau spaudoje buvo teigiama, kad užmezgiau romaną su buvusia partnere Ksenija Alferova. Maža to, žurnalistai net pranešė, kad mudu slapta susituokėme ir neva laukiamės vaikų. Nenustebau, kai šįmet mane ėmė poruoti ir su A. Ditkovskyte. Tačiau jokių romanų nebuvo – tai tik pigūs geltonosios spaudos burbulai.
Lietuvybės 2010 metų projekte „Ledas ir liepsna“ netrūko dar ir dėl to, kad komisijoje dirbo lietuvių kilmės aktorė Ingeborga Dapkūnaitė. Ar jautėte jos palaikymą?
Be abejo! Su Ingeborga užkulisiuose visada kalbėdavomės lietuviškai. Ji mus nuoširdžiai palaikė. Apskritai buvo malonu, kad, teisėjams keliant balus, visuomet ekrane užsidegdavo ir Lietuvos vėliava.
„Neslėpsiu: buvo psichologinių, fizinių ir kūrybinių krizių. Laimė, sukaupėme visas jėgas ir žengėme tolyn.“
Daugelis lietuvių labai džiaugėsi, kad projekte atstovavote mūsų šaliai, savo pasirodymuose naudojote lietuviškus motyvus. Kas Jus paskatino tai daryti – patriotizmas, meilė tėvynei?
Viskas kartu. Buvo malonu atstovauti mažai mūsų šaliai tokiame galingame projekte. Atstovauti Lietuvai buvo tarsi balzamas dūšiai.
Kaip Jūsų mylimoji Margarita Drobiazko vertino Jūsų pasirodymus?
Visko buvo. Margarita yra žmogus, visada sakantis tai, ką galvoja. Iš jos lūpų niekada neišgirsi netiesos (juokiasi). Jeigu Margaritai kažkas nepatikdavo, ji taip ir pasakydavo. Tačiau komentarai visuomet būdavo objektyvūs. Laimė, pavykdavo išvengti didelių piktumų!
Nors esate itin užimtas, tačiau sugebėjote ir vėl suorganizuoti šventinį pasirodymų ciklą „Liepsnojantis ledas 2010“. Kaip viskam užteko jėgų ir laiko?
Žinote, „Liepsnojantis ledas“ yra Margaritos ir mano kūrybos kūdikis. Šis projektas mums ypatingas dėl to, kad galime pristatyti savo atstovaujamą meną. Šou šįmet jau suėjo devyneri metai, labai džiaugiamės, kad populiarumas ne blėsta, o tik auga. Štai dviejuose itin svarbiuose man miestuose – Šiauliuose ir Kaune – surengti papildomi koncertai. Labai malonu, kad šis projektas žmonėms toks mielas ir reikalingas.
