Bandžiau jį perprasti. Jis sako, kad pats nesupranta, kaip su juo taip atsitiko, kad labai pergyvena, nes mane skaudina, o ta moteris jam kaip apsėdimas ir jis prieš tą jėgą nieko padaryt negali. Vyras man yra geras, stengiasi dėl vaikų, turime bendrą veiklą. Nežinau, kaip man elgtis: skirtis nenoriu, nes man per daug brangi ta santuoka, bendras mūsų patyrimas, bet taip gyventi darosi neįmanoma. Kaip jums atrodo, kokios yra kitos išeitys be skyrybų? Dalia.
Laba diena, Dalia. Perskaičius jūsų laišką susidarė įspūdis, kad esate atidavusi visą galią į vyro rankas, gyvenate jo pasaulyje ir nepastebite svarbių dalykų. Savo vyrą suvokiate kaip bejėgį, gležną, pasimetusį vaiką, kuris neišgyvens nei vieno praradimo. Jis yra „vargšė auka“, valdoma nepermaldaujamos jėgos. Visgi situacija yra tokia, kad dabar vyras turi jus abi ir nėra reikalo jam kažką keisti. Jis mato, kad jūs taikotės, besąlygiškai jį priimate, bandote suprasti ir užjausti, o jam galima likti smėlio dėžėje su visais žaislais. Jūs reaguojate kaip mama, o ne įžeista moteris.
Manau, kad toks jūsų vyro „negalėjimas nieko padaryti“ tėra užgaida turėti jus abi nieko neaukojant. Jo meilė, nors galbūt ir išgyvenama kaip toks jausmas, yra savimeilė, o ne meilė jums ar tai moteriai. Įsitvėrusi vyro jūs savotiškai palaikote jame šią savanaudišką meilę ir tuo pačiu gilinate savo bejėgiškumą ir nemeilę sau. Tuo tarpu jūsų vyras jaučia, jog jis visiškai kontroliuoja situaciją, nors tuo pačiu, žinoma, jaučiasi kaltas, kad jus skaudina. Visgi dėl jūsų nereikia kovoti, stengtis kažko įrodyti. Visai nenuostabu, kad jis toliau siekia tos, kurios dar neužkariavo: meilužė dėl jo nesiruošia skirtis ir nėra jam tiek atsidavusi kaip jūs.
Vyras turi pajusti savo noro turėti jus abi kainą: tegu pasistengia dėl jūsų, pavargsta, tegu pamato, ką reiškia turėti žmoną.
Bandydama suprasti savo vyrą, įsigilinti į jo jausmus visai praradote savigarbą. Visoje šioje istorijoje labai pasigendu jūsų atsako, reakcijos, veiksmo. Juk ko gero jaučiatės labai įskaudinta, išduota, o širdį drasko apmaudas. Kur šie jūsų jausmai? Jums nebūtina palikti vyro, jei tikrai galite gyventi su visu tuo, kas vyksta. Visgi būtų natūralu, jei taptumėte jam šaltesnė, atsiribojusi, galbūt daugiau laiko ir pinigų, anksčiau priklausiusių šeimos gerbūviui, skirtumėte savo poreikiams. Pavyzdžiui, nusipirktumėte stambų pirkinį, išvažiuotumėte į tolimą kelionę, o iš vyro pareikalautumėte daugiau įsipareigojimų, ant jo pečių perkeltumėte savo ir šeimos rūpesčius.
Jei jis tebenori būti su jumis ir jaučia kaltę, juos prisiims. Vyras turi pajusti savo noro turėti jus abi kainą: tegu pasistengia dėl jūsų, pavargsta, tegu pamato, ką reiškia turėti žmoną. Jums tikrai nėra ko bijoti, neatrodo, kad vyras ruoštųsi jus palikti. Jei jis nori haremo, tegu dirba, pluša. Juk jūs turite tam teisę, galų gale taip būtų sąžininga: jis turi jus abi, jūs turite daugiau laisvės. Ar jūs pati tebenorite skirti visą save vyrui, žinodama, kad jis negali pamiršti kitos moters? Kaip manote, ar begalėsite jį mylėti toliau?
Taigi, miela Dalia, nustokite žemintis ir sustiprinkite savo orumą, susigrąžinkite savo galios jausmą.
Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt
Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com
