Nebegaliu ramiai gyvent, nebenoriu net mylėtis. Bet gal aš kažko nesuprantu, gal tikrai tai normalu? O gal tai paprasčiausiai reiškia, kad jo seksas su manim nebepatenkina ir turiu daryt išvadas? Jis man labai svarbus, aš jį myliu. Patarkit, kaip man jį susigrąžint? Ką daryt? Kaip kitos moterys į tai reaguoja ir su tuo tvarkosi? Eliza
Labas, Eliza. Uždavėte klausimą, aktualų daugeliui moterų – ką reiškia ir ar tai yra normalu, jog vyras žiūri pornografiją? Nefilosofuojant, kas yra normalu, o kas ne, galima būtų tiesiog pasitelkti statistiką ir konstatuoti faktą, jog pornografiją žiūri 90 proc. vyrų ir 30 proc. moterų, taigi tai tikrai „vyriškas užsiėmimas“.
Pirmas, svarbiausias niuansas, kurio nepaminėjote, ar jūs užklupote vyrą netikėtai, ar jis „leido“ jums pamatyti, jog žiūri pornografiją. Jei jis buvo užkluptas, o jūsų reakcija į tai buvo neigiama, vyro pozicija tapo gynybine – „visi vyrai tą daro, ko tu nori?“
Šiuo atveju atvirai apie tai kalbėtis sudėtinga, nes abu jaučiatės pakankamai pažeidžiami – jūs dėl to, kad vyras slapukauja ir jūsų akimis „yra neištikimas“, jis – dėl to, kad jaučia gėdą. Jei vyras „leidosi pagaunamas“ – rodytų, kad judviejų santykiuose trūksta atviro bendravimo, jis tarytum siunčia žinutę, kurią jūs turėtumėte iššifruoti, nes atvirai pasakyti apie savo poreikius jis negali, nedrįsta, galbūt bijo jūsų reakcijos. Galbūt jis pažindamas jus jau tiek laiko, nuspėja jūsų galimą neigiamą reakciją.
Natūralu, jog dabar nebejaučiate noro mylėtis: jūs pykstate, jaučiatės įskaudinta.
Abiem atvejais atrodo, jog nuoširdžiai ir atvirai bendrauti, bent jau intymiais klausimais, jums yra sudėtinga.
Eliza, dar vienas, manau, labai svarbus dalykas – atrodo, jog pati negalite nuspręsti, ar vyro pomėgis yra normalus ar ne – vienu atveju jaučiatės, tarytum jis būtų jums neištikimas, kitu atveju, pati abejojate kylančiomis mintimis. Ieškote patvirtinimo iš šalies, kaip jums priimti savo vyrą, bandote taikyti kitų suformuotus standartus tam, ką jūs jaučiate.
Jei pasakysiu, kad tai normalu, ar kad kitos moterys į tai reaguoja ramiau, ar manote, jog jūsų jausmas ir abejonės, kylančios dėl vyro poelgio, išsisklaidys, ar tada nebesijausite išduodama? O jei dabar parašyčiau, kad pornografijos žiūrėjimas – blogis, ar jūsų vyras nustos ją žiūrėti, net jei parodysite jam šį straipsnį?
Svarbu, kad pati sau sąžiningai pripažintumėte – vyro poelgis jus labai trikdo, skaudina ir jums sunku su juo taikytis. Leiskite sau jaustis taip, kaip jaučiatės. Natūralu, jog dabar nebejaučiate noro mylėtis: jūs pykstate, jaučiatės įskaudinta.
Kodėl jūsų vyras žiūri pornografiją?
Tam, kad suprastume, kodėl jūsų vyras žiūri pornografiją, labiausiai reikėtų jo pasisakymo, tačiau kadangi jis labai trumpas: „tai natūralu“, galime tik pasvarstyti įvairius variantus.
Vyras gali taip bandyti prasiblaškyti, „nusiimti stresą“, pabėgti nuo savo sunkių jausmų. Galbūt vyrui trūksta susijaudinimo, jis jaučiasi „nusėdęs“, ir tai nebūtinai susiję su jumis. Vyrus pornografija jaudina stipriau nei moteris – jie labiau linkę susijaudinti nuo vaizdo nei nuo minčių ar pačių susikuriamų fantazijų.
Eliza, jūsų vyras yra toks, koks buvo visą laiką, tiesiog atradote naują jo dalį, kuri jums atrodo nepriimtina, galbūt – kol kas, o gal ir niekada nebus priimtina.
Kita versija – jūsų vyrą gali jaudinti vaizdiniai ir fantazijos, kurių su jumis jis negali įgyvendinti. Taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių: jis gali turėti fetišų, apie kuriuos jam baisu prisipažinti, jam gali būti patraukli tam tikra kūno dalis, jį gali jaudinti pats žiūrėjimo slapčia faktas, jis nori sekso formų, kurių jūs atsisakote, ar jis mano, kad atsisakytumėte, jei pasiūlytų.
Gali būti, kad taip jis paįvairina savo seksualinio gyvenimo rutiną ar kompensuoja su amžiumi mažėjantį libido. Nežinia, kiek laiko vyras praleidžia žiūrėdamas porno, tai gali būti ir tam tikra priklausomybės forma. Kaip matote, yra nemažai išvardintų galimų variantų, bet jų gali būti ir dar daugiau.
„Kaip jį susigrąžinti?“, skamba taip tarytum jis būtų kažkur išėjęs, tačiau taip nėra, jūsų vyras, Eliza, yra toks, koks buvo visą laiką, tiesiog atradote naują jo dalį, kuri jums atrodo nepriimtina, galbūt – kol kas, o gal ir niekada nebus priimtina. Ką su tuo daryti, turėtumėte nuspręsti kartu. Manau, galima bandyti pasikalbėti dar kartą, tik šįkart nekaltinant, o rūpestingai išklausant, bandant išgirsti ir suprasti vienas kitą.
Toks atviras pokalbis gali sutvirtinti jūsų santykius – nuoširdus klausymasis vienas kito gali tikrai labai daug. Jei neišeitų atvirai kalbėtis, o sunkūs jausmai nesiliaus, galima pasinaudoti poros terapeuto pagalba. Poros terapeutas, veikdamas kaip tarpininkas, gali padėti susikalbėti ir išgirsti tai, ką vienas kitam iš tikro norite pasakyti.
Linkiu sėkmės, Eliza, tvirtinant savo santykius.
Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt
Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com
