Su Radži susitikome jo gimtajame Panevėžyje. Vaikinas išsamiai paaiškino, kaip rasti jo namą. „Tai raudonų plytų pastatas. Pamatysit“, – „Privatu!“ žurnalistams detalizuoja atlikėjas. Raudona spalva reikšminga R.Aleksandrovičiaus gyvenime. Raudonos ne tik namo plytos – ši spalva dominuoja ir naujai įrengtame dviejų kambarių Radžio bute, į kurį vaikinas maloniai pakviečia ir mus.
Pirmas įspūdis, vos pravėrus Radži namų duris, – malonus ir džiugus. Šviesus, minimalistinis ir jaukus – toks atlikėjo buto interjeras.
– Radži, kad Tau neblogai sekasi, įrodo naujasis gyvenimas ką tik įrengtame 52 m² bute. Koks jausmas Tave užplūdo persikėlus gyventi į nuosavą būstą?
– Aš labai laimingas. Už tokį puikų gyvenimo etapą, už tai, kad man pavyko įsigyti butą, dėkoju tik savo gerbėjams. Kaip aš be jų palaikymo ir meilės? Žinoma, esu labai dėkingas ir savo nuostabiausiai globėjai Vidai Minevičienei.
– Kaip jautiesi savo pirmuose nuosavuose namuose?
– Iš pradžių buvo keista, nes nesinorėjo grįžti. Nežinau kodėl. Matyt, dar bijojau minties, kad šis butas priklauso man. Bet jau baigiu prie to priprasti (šypsosi).
– Ar netrūko moteriškos rankos, kai viską įrengei?
– Trūko... Netgi labai... Tačiau džiaugiuosi, kad man pagelbėjo globėja Vida. Ji atstojo visus dizainerius ir pati sugalvojo, kaip reikia įrengti. Vida išrinko ir baldus, ir užuolaidas, ir lovatieses, ir net miegamojo pagalvėles. Aš nesureikšminčiau tokių dalykų, nes man bet kaip būtų gerai, tačiau džiaugiuosi, kad man padėjo globėja Vida. Dariau kapitalinį remontą, nes pirminis vaizdas šiame bute buvo nekoks. Tiesa, norėjau tik vieno – minimalistinio interjero, kuris nebūtų perkrautas daiktų. Džiaugiuosi, kad tai pavyko įgyvendinti.
– Tavo namuose preciziškai švaru ir tvarkinga. Prisipažink, ar pats tvarkaisi, ar kažkas padeda?
– Na, pas mane kartais globėja ateina, padeda susitvarkyti. Šiaip pats tvarkausi. Suprantama, ne taip, jeigu šalia būtų kokia dama. Mano tvarka vyriška (juokiasi).
– Sakyčiau, protingai žengi gyvenimo keliu: iš pradžių įsigyji ir įsirengi būstą, o tik paskui galvoji apie šeimą ir vaikus...
– Žinoma! O kaip kitaip? Jei pirmiau būtų šeima ir vaikai, kur juos dėčiau? Pas globėją juk jų nevesi!
– Kaip manai, kada kursi šeimą?
– Tada, kai susitupėsiu. Kol kas norisi neįpareigojamų santykių. Ką čia cirkintis (juokiasi)...
– Kaip pavyko susitvarkyti finansinius reikalus?
– Labai džiaugiuosi, kad apsiėjau be paskolos. Pamažu kaupiau pinigus ir sutaupiau reikiamą sumą. Ir šiuo atveju vėl esu dėkingas savo globėjai, nes esu labai išlaidus žmogus. Galima sakyti, kad mano bankas buvo Vida ir gerbėjai (šypteli).
– Išdrįsiu paklausti: kiek pinigų Tau atsiėjo šis butas?
– Nei daug, nei mažai. Manau, žmonės tikrai geriau gyvena, bet man, 22 metų vaikinui, tai buvo nemaža suma. Gerokai didesnė nei 100 000 litų.
