Neseniai visa Lietuva stebėjo projektą, kuriame plastinės chirurgijos meistrai Jus gražino. Kas pasikeitė po to, kai atsikratėte Jus labiausiai erzinusių fizinių trūkumų?
Ogi niekas. Draugai net nepastebėjo pokyčių. Vienintelis dalykas, į kurį dabar visi atkreipia dėmesį, tai mano graži balta šypsena. Aš matau pokyčius, esu patenkinta jais ir galiu dar drąsiau jaustis. Tačiau iki 55-erių jaučiausi jauna, o dabar man jau darosi šiek tiek neramu.
Ne kartą sakėte, kad svajojate susirasti rimtą draugą.
Draugą turiu, bet, ar mūsų santykiai rimti, kalbėti dar per anksti. Labai noriu turėti artimą žmogų. Jis gali būti ir už mane vyresnis, bet svarbu, kad būtų jaunatviškas ir turėtų galvą ant pečių. Aplink daug alfonsų, o tokių man nereikia. Netikėkite moterimi, kuri sako, kad jai nereikia vyro. Mes esame silpnos būtybės, mums reikia prie kažko prisiglausti.
Kokius reikalavimus keliate vyrams?
Kai susipažįstu, pirmiausia apžiūriu vyro rankas ir batus, nes esu labai pedantiška. Nesivaikau turtingų vyrų, tačiau tiek metų pragyvenusio žmogaus piniginė neturėtų būti tuščia. Ir jo vidus neturėtų būti tuščias. Deja, vyrai manęs bijo. Dažnai matau, kad atidžiai mane stebi, tačiau nedrįsta užkalbinti. Bijo įvaizdžio, kurį man sukūrė žiniasklaida.
Kokia yra tikroji Raisa?
Moteris, kuri retkarčiais verkia. Tačiau verkiu, kai esu viena, nes kitiems negalima rodyti savo silpnumo. Labai mėgstu būti tarp žmonių, bendrauti, bet taip pat nuostabiai jaučiuosi būdama namie, gamindama maistą. Esu paprasta, bet neprasta. Man patinka rengtis jaunatviškai, dievinu trumpus sijonus, nes Dievas man nepagailėjo dailių kojų, mėgstu savo apranga šokiruoti aplinkinius. Dar Dievulis man nepagailėjo proto, tačiau jaučiu didžiausią nuoskaudą dėl to, kad neturėjau galimybės baigti rimtų mokslų.
Visą gyvenimą labai norėjau būti aktore arba dainininke, bet neturėjau pinigų mokslams. Vilniuje studijavau prekybos mokykloje ir stengiausi gerai mokytis, kad gaučiau stipendiją. 10 rublių atiduodavau už būsto nuomą, o iš likusių penkių tekdavo prasimaitinti, apsirengti. Pamenu, iš miltų, druskos ir vandens pasigamindavau kleckų – tai buvo pagrindinis mano maistas. Būdavo, kad nuo alkio apalpdavau klasėje.
Labai norėjau mokytis... Tačiau reikėjo eiti kuo greičiau dirbti. Kuo tik neteko dirbti: ir virėja, ir padavėja, ir fotomodeliu. Bet, kad ir kokiame skurde gyvenau, visuomet atrodydavau labai gražiai, nes mokėjau ir megzti, ir siūti. Visada eidavau koja kojon su mada. Jei ant bangos kliošas – mano pats didžiausias, jei madingos platformos – įsigydavau pačias aukščiausias.
Minėjote, kad kadaise buvote milijonierė, tačiau netikėtai praradote savo didžiulius turtus.
Prieš daugelį metų aš labai tvirtai stovėjau ant kojų. Turėjau tiek pinigų, kad kažin ar tais laikais man kas nors galėjo prilygti. Buvau viena iš vadinamųjų spekuliantų, prekiavau turguje, su drauge turėjome turizmo agentūrą. Gyvenau prabangiai, važinėjau po pasaulį, valgiau restoranuose. Buvau be galo apsukri moteris, mat užaugau be tėvų, gyvenau internate, todėl tik mano pačios buvo rūpestis, kaip kabintis į gyvenimą. 1994-aisiais mane apgavo draugė, todėl likau ant ledo: be jokių pajamų, santaupų, su didžiulėmis skolomis, kurių šleifas velkasi iki šių dienų. Kai buvau turtinga, turėjau milijoną draugų, o kai bankrutavau, jų liko vos keletas.
Kaip Jums pavyko atsitiesti?
Esu iš tų moterų, kurios niekada nepasiduoda. Mirti kol kas dar nesiruošiu. Planuoju gyventi bent iki 114 metų.
Šiuo metu intensyviai ieškote darbo. Kokia sritis Jus labiausiai domina?
Aš esu labai komunikabili ir maloni, todėl galėčiau dirbti darbą, kuriame reikėtų bendrauti su žmonėmis. Jei nesulauksiu įdomaus darbo pasiūlymo, emigruosiu. Žinoma, užsienyje tektų dirbti juodą darbą, bet šiuo metu man svarbiausia užsidirbti. Kas žino, galbūt išvykusi daugiau niekada į Lietuvą ir nebegrįšiu. Daug mano draugių emigravo, sukūrė šeimas...
Jūs visada taip gražiai atrodote, visąlaik išsipusčiusi. Niekas net negalėtų įtarti, kad Jūsų finansinė padėtis prasta.
Todėl, kad esu visų galų meistrė. Lietuviškai sakant, aš iš š galiu išspausti grūdą. Turiu draugę siuvėją, su kuria iš senų skarmalų tokius nuostabius drabužius pasiuvame, kad kitos moterys iš nuostabos išsižioja. Užsuku į dėvėtų drabužių parduotuves, ten už kelis litus galima įsigyti pasakiškų drabužių, kuriuos belieka tik persisiūti. Mane remia vaikai, draugai dovanoja papuošalų, aksesuarų, kvepalų. Ir pati nesėdžiu rankų sudėjusi, visą laiką suku galvą, iš kur prasimanyti pinigų.
Jūsų ūgis – 160 centimetrų, svoris – 62 kilogramai. Esate patenkinta?
Ne. Noriu, kad mano svoris būtų 56 kg – tiek svėriau daugelį metų. Aš labai mėgstu saldumynus – valgau juos dieną naktį. Pats laikas pradėti save kontroliuoti. O labiausiai reikia apriboti naktipiečius, mat aš sočiausiai valgau apie 22 valandą. Turiu du šunis, su jais keturis kartus per dieną einu pasivaikščioti, taigi kasdien nueinu ne mažiau kaip dešimt kilometrų – nereikia jokios sporto salės.
Raisa, ką galite patarti moterims, kurioms esate sektinas pavyzdys?
Pirmiausia niekada nepulti į neviltį ir neverkšlenti. Ir aš turiu problemų, ir aš turiu skolų, nesigėdiju apie tai kalbėti ir dedu visas pastangas, kad situacija pasikeistų. O kas nutinka su moterimis, kurias palieka vyrai? Jos tampa lyg šliužai – panyra į depresiją ir apsileidžia. Kol mergina įsimylėjusi, ji visada pasidažiusi, pasitempusi, nes tikisi vyrą nusitempti prie altoriaus. O vos tik įgyvendina savo planą, tampa panaši į bobą. Ištekėjusios moterys galvoja: „Vyras mane myli, aš jam prigimdžiau vaikų, jis niekur nepabėgs.“ O aš sakau: „Mielosios, jis tikrai pabėgs, nes turi akis.“ Savo būsimas marčias mokau, kad reikia būti gražioms ir įdomioms – tuomet vyras tikrai tavęs neiškeis į kitą.
Aš stengiuosi nebendrauti su savo bendraamžėmis, nes dauguma jų atrodo lyg senės. O ir šiaip vengiu konfliktinių situacijų, nes jų vyrai, vos išvydę mane, ima priekaištauti: „Kodėl Raisa visada pasidažiusi ir pasipuošusi, o tu ne?“
Kaip moterys atrodo namuose? Su dėmėtu chalatu, nutriušusiomis šlepetėmis, prairusiomis pėdkelnėmis. Viena mano draugė kartą man pasakė: „Tu visada privalai atrodyti tokia, kokia išeini į gatvę. Net jei žinai, kad tą dieną nekelsi kojos iš namų.“ Man šie žodžiai įstrigo ir taip gyvenu jau daug metų. Rytais atsikeliu anksčiau, kad prasimankštinčiau, pasidažyčiau, apsirengčiau, nes, ką gali žinoti, gal į duris paskambins kaimynas. Kad vyrai mus gerbtų ir mylėtų, privalome save prižiūrėti. Ir labai mylėti. Kad jūs žinotumėte, kaip aš save myliu. Visų pirma myliu save, o tik po to savo vaikus. Galbūt todėl manęs niekada nepaliko nė vienas vyras. Nes visi matė, jog, kad ir kokioje sunkioje situacijoje atsiduriu, visuomet išlieku moterimi.
Aš labai mėgstu puoštis ir rūpinuosi savo daiktais. Parėjusi namo, niekada nenusviedžiu batų į spintą. Nusiaunu, atidžiai išvalau, į vidų prikišu popieriaus, kad išlaikytų formą, ir gražiai sudedu į dėžutę. Aš labai mėgstu baltą apatinį trikotažą, stengiuosi, kad jis nepapilkėtų. Mano kelnaitės preciziškai sulankstytos, o ne bet kaip sugrūstos į stalčių. Kiekviena moteris privalo turėti po indelį veido ir rankų kremo. Nereikia pirkti brangaus, svarbiausia – naudoti reguliariai. Nagai turi būti prižiūrėti. Moteris privalo turėti lūpdažį, akių pieštuką ir blakstienų tušą. Man baisu žiūrėti į moteris, kurių plaukai netvarkingi. Galbūt ir aš esu pražilusi, tačiau niekas to nemato, nes reguliariai dažau plaukus, stilingai susišukuoju. Tarybiniais laikais buvo sakoma, kad moteris privalo kvepėti ūkiniu muilu, o aš sakau, kad nuo mūsų turi dvelkti kvepalų aromatas.
Apsidairau aplink ir matau vien pilkas moteris, todėl aš joms ir atrodau balta varna. Mielosios, vadovaukitės mano patarimais ir pamatysite, kad jūsų gyvenimas pasikeis.
