Spėju, kad pasiėmėte „minutės pertraukėlę“, nes pajutote, kad jūsų įvaizdis jums nelabai patinka ir skiriasi nuo tikrojo Ramūno Rudoko?
Neatsakysiu.
Nenustebinote. Spektaklyje „Tėtis“ vaidinate tiesiog tėtį. Esate gerietis?
Visi tėčiai yra geri širdyje. O jei tėtis esi dar ir scenoje, tai ir nesilaužai, visas atsiskleidi. Humoristiniai tėvystės tyrinėjimai artimi bet kuriam visuomenės sluoksniui. Spektaklyje nėra didelių teatrinių intrigų, tačiau jame vyksta gyvas aktoriaus ir publikos dialogas. Nei jaunam, nei pagyvenusiam vyrui, manau, nesvetimas tėčio vaidmuo. Net tam, kuris savų vaikų dar neturi. Mano nuostata tokia: vaikai kartais turėtų augti kuo toliau nuo tėvų. Nes dažniausiai tėvai jiems daro blogą įtaką. Mūsų visuomenėje labai retai pasitaiko tokių, kurie vaikus tinkamai augina, auklėja, nuteikia.
Bet visi juk kartoja: „Noriu savo vaikui gero.“
Nori, bet per savo neišprusimą tik kenkia. Stumia vaiką ten, kur jam visai nereikia.
Plačiau skaitykite naujausiame žurnalo „Laima“ numeryje
