Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 30d. 09:56

Režisierius Kirilas Glušajevas atrado naują aistrą – boksą: „Įteikiau sau didžiausią gyvenime dovaną“

Kirilas Glušajevas Interviu
Juliaus Kalinsko ir T. Kaunecko nuotr. / Kirilas Glušajevas

Pažvelgę į šią nuotrauką, tikriausiai, švelniai netekote žado. Išties – atpažinti žinomą aktorių ir režisierių Kirilą Glušajevą (35) yra bene neįmanoma. Pokyčiai stulbinantys, bet po šio pokalbio skaitytojas supras, kad kalbama ne apie fizinius duomenis, o tai, kokios metamorfozės įvyko viduje. Atradęs savo vieną didžiausių aistrų – boksą – Kirilas pakeitė savo gyvenimą nuo pamatų.

Aktoriaus Kirilo Glušajevo veidą galima išvysti ne viename žymiame lietuviškame filme, teatro scenoje, pastaruoju metu jis save bando ir režisieriaus amplua. Vis dėlto daugeliui jis geriausiai žinomas kaip improvizacijos teatro „Kitas kampas“ vienas iš narių. O žodis improvizacija šiame pokalbyje nuskambės ne kartą. Pasirodo, tarp teatro ir bokso gyvenime esti labai stiprus ryšys.

Tiesa, susitikimą su Kirilu teko derinti ne vieną dieną. Lengva nebuvo. Žinomo aktoriaus dienotvarkė užgrūsta pasirodymais, mokymais, nemažą laiko dalį dabar atima ir šio pokalbio esmė – boksas. Todėl ir pokalbis su juo vyko Vilniaus geležinkelininkų kultūros rūmuose įsikūrusiame „Hooked“ bokso klube. Čia susitikome ne tik su aktoriumi, bet ir jį intensyviai treniruojančiu Domantu Arvasevičiumi.

Apie boksą svajojo nuo vaikystės

Boksą gali atrasti siekdamas profesionalios karjeros, kaip šiuo metu populiaru – ir siekdamas sustiprinti kūną, taip pat gali mokytis saviugdos. Boksas Kirilo gyvenime atsirado...dėl gimtadienio.

Ruošdamasis lapkričio 27-ąją įvykusiam 35-ajam gimtadieniui, jis prieš metus sumanė įgyvendinti savo seną vaikystės svajonę ir padovanoti sau neeilinę dovaną – bokso treniruotes. Režisierius augo 9-o ir 10-o dešimtmečių sankirtoje, kai atsirado VHS vaizdo kasetės, iš kurių dauguma filmų buvo koviniai.

„Kiekvienas berniukas vienaip ar kitaip norėjo būti panašus į to laikmečio herojus. Todėl kiemuose, rūsiuose, aikštelėse, savamoksliais judesiais, įsivaizdavimais atkartodavome aktorius“, – vaikystę prisimena K.Glušajevas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kirilas Glušajevas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kirilas Glušajevas

Vis dėlto buvo ir kita medalio pusė – vaikystėje režisierius gana daug sirgo. Dėl to sporto užsiėmimai jam buvo ribojami. Išimtimi tapo tik breiko pamokos. Anot Kirilo, jis šoko intensyviai ir su didele meile. Tačiau netrukus viso to teko atsisakyti atsiradus studijoms bei profesinei veiklai.

Iki bokso režisierius užsiimdavo šiaurietišku ėjimu ir bėgiojimu, o tik vėliau pradėjo lankytis pas kovinių sistemų krav maga, savbor trenerį Balį Viršutį. Apie trenerį aktorius atsiliepia ne vienu gražiu žodžiu ir priduria, kad tik dėl jo sužinojo kovos menų pagrindus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kirilas Glušajevas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kirilas Glušajevas

„Treneris Balys yra pasakęs tokią frazę: „Ten, kur dingsta motyvacija, prasideda disciplina.“ Mano gyvenime atsirado grūdinimasis, mokausi įvairių dalykų. Ir visuose, ar tai būtų susiję su sveikata, režisūra, improvizacija, visur pamatas yra disciplina. Tik perkopęs 30 metų nusprendžiau, kad noriu persiorientuoti, gyventi sveikai ir įgyvendinti vaikystės svajonę“, – sako režisierius.

Emocijų į bokso salę neatsineša

Jis pabrėžia po sunkios darbo dienos į bokso klubą emocijų nesinešantis, čia ateinantis ne „išsikrauti“. Jam treniruotės sąvoka apima kur kas daugiau.

„Sportas visada yra tam tikras įtampos ir atsipalaidavimo balansas. Galiu pasakyti, kad neateinu čia išlieti pykčio. Ateinu pasidžiaugti judesiu, mokymu. Aš sakau, kad mokausi klasikinio bokso. Ir būtent tai, kad aš mokausi, man ir yra didžiausia dovana“, – atvirauja vyras.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kirilas Glušajevas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kirilas Glušajevas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus geležinkelininkų kultūros rūmuose įsikūręs bokso klubas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus geležinkelininkų kultūros rūmuose įsikūręs bokso klubas

Jis pabrėžia, kad sunkiausia sportą paversti įpročiu. Pačiu didžiausiu darbu tampa įpročio formavimas ir nusiteikimas, jog visas procesas vyks ilgai, reguliariai ir palaipsniui. Pasak K.Glušajevo, nuo pat pradžių reikia suprasti, kad viskas turi vykti su tinkamais žmonėmis, tinkama aplinka bei požiūriu.

„Yra labai daug reikalavimų sau. Tačiau tik tokiu būdu formuojasi nauji įpročiai. Visgi tos pastangos yra vertos to, kur vėliau nueini. Sunkiausia yra stabdyti save ir tramdyti vidinį skubėtoją“, – mintimis dalijasi Kirilas.

Per metus laiko režisierius nė karto nepagalvojo apie šio kovinio sporto metimą. Užuot pasidavęs, aktorius sugebėjo eiti į priekį, o patį boksą lygina su jį visą gyvenimą lydinčia improvizacija.

Kirilo Glušajevo treniruotė bokso klube – galerijoje:

„Vien dėl to, kad improvizacija yra toks teatrinis žanras, kur reikia būti čia ir dabar, be jokių iliuzijų, tai dažniausiai sunkiausia yra susitaikyti su tuo, kad iliuzijos subyra. Improvizuodamas visada rizikuoji, tai visuomet yra adrenalinas. Todėl, kas benutiktų, vis tiek eini į priekį ir iki galo. Ir to paties moko boksas, jame labai daug panašumų“, – tikina aktorius.

Boksas Kirilui tapo įdomus ne tik dėl teatrui būdingų bruožų. Šis sportas itin techniškas ir išlaisvinantis, neturintis jokių apribojimų, o iš šono atrodančio chaoso galima padaryti tinkamą struktūrą.

„Kai nesi susipažinęs su boksu, jis gali pasirodyti nuobodus. Tačiau, kai sužinai subtilybes, gali pajausti laisvę ir azartą iššūkiams. Jeigu nori improvizuoti arba jeigu nori eiti iki galo, tai reikia mylėti gyvenimą su visais jo paradoksais ir prieštaravimais. Tai yra šaltis karštyje, lengvumas svoryje, nuobodulys linksmybėse“, – 15min šypsodamasis pasakoja Kirilas.

Manto HeadShooter nuotr./Spektaklio „Nuostabūs dalykai“ premjera
Manto HeadShooter nuotr./Spektaklio „Nuostabūs dalykai“ premjera

Mėlynių po akimis neturėjo, o svorio prioritetu nelaikė

Režisierius svarsto, kad kiekvienas renkasi tai, kas jam yra svarbu. Ir pats sako, jog svarbiausia jam sveikata. Būtent dėl to jis neketina savęs išbandyti varžybose.

„Aš neprivalau jose dalyvauti. Juk ne visiems vaidmenims tinka nubrozdinimai, kapiliarų nutrūkimai, o mano darbas dažnai reikalauja būti skaidriu, švariu veidu (juokiasi). Todėl svarbu, kad disciplinos reikalaujančiame bokse dar yra vietos ir valingam žmogaus pasirinkimui“, – savo sprendimą nesivaržyti paaiškina aktorius.

Asmeninio albumo nuotr./Teatro „Kitas Kampas“ trupė
Asmeninio albumo nuotr./Teatro „Kitas Kampas“ trupė

Anot Kirilo, užsiimant šiuo sportu, į gyvenimą ateina ir gražios permainos: skaidrėja nuotaika, lengvėja kūnas ir stiprėja charakteris. Kai kurie pastaruoju metu sunkiai atpažįsta Kirilą, nes jis atsikratė nemažai, kaip pats sako, balasto, tačiau režisierius svorio metimo savo tikslu nelaikė ir sulygino jį su dantų valymu.

„Kai noriu atsikeliu ir einu valytis dantų. Jei noriu, tai dar ir po pietų papildomai juos nusivalau. Na, o kalbant apie svorį, tai jo reguliavimas pasidaro labai paprastas dalykas. Svarbu, kad viskas vyktų natūraliai ir palaipsniui, akcentuojantis ne į kilogramus, bet į vidinę savijautą. Nesu biochemikas ar sveikos mitybos specialistas, nes mano tikslas nebuvo numesti svorio.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus geležinkelininkų kultūros rūmuose įsikūręs bokso klubas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus geležinkelininkų kultūros rūmuose įsikūręs bokso klubas

Domiuosi ir naudoju žinias tiek, kiek tai naudinga man ir mano artimiesiems. Sakyčiau, kad tai buvo lengvėjimas arba išsivalymas nuo to, ko nereikia. Svorio klausimas net nėra fiziologinis, jis labiau apie vidinę savijautą. Juk svarbiausia įgyvendinti vaikystės svajones“, – šypsodamasis sako improvizacijos teatro „Kitas kampas“ aktorius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kirilas Glušajevas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kirilas Glušajevas

Netikėtas režisieriaus atradimas

Tiesa, šių įspūdingų rezultatų K.Glušajevas nebūtų pasiekęs be talentingo trenerio Domanto Arvasevičiaus. Pasirodo, pastarasis šiuo sportu užsiima tėčio dėka, o su pačiu boksu jį supažindino šešis kartus Slovėnijos čempionu tituluojamas treneris Tomažas Brinecas. Todėl dabar, nors ir kukliai, didžiuojasi tapęs treneriu.

„Boksas šiomis dienomis turi labai didelį susidomėjimą. Visi anksčiau galvodavo, kad čia ateisi ir gausi į galvą, o tave iš tos salės išneš. Vis dėlto atsiranda vis daugiau klubų, kur šie stereotipai nebegalioja. Dabar pas mus ateina ir daug jaunimo, šeimų, moterų su vaikais. Jauniausias mūsų mokinys buvo 4 metų, o vyriausias 50-ties metų“, – džiūgauja treneris.

Asmeninio albumo nuotr./Domantas Arvasevičius
Asmeninio albumo nuotr./Domantas Arvasevičius

Domanto bokso salėje neišvysi nė vieno žmogaus, kuris būtų nuleidęs rankas ir metęs boksą. Treneris sako, kad žmonės ateina ne dėl varžybų, o dėl fizinio pasiruošimo. Žmonės kartais pasiduoda ne tiek dėl paties bokso sunkumo, o labiau dėl savo požiūrio į šį sportą.

„Kol kas išėjo dar tik vienas žmogus, bet ne dėl to, kad pasidavė, o dėl patirtų traumų. Aš nieko neverčiu daužytis, aš jiems sakau, kad eitų mokytis. Tai, jeigu žmogus nori užsiimti kuo nors rimtesniu, aš jį pastatau prie tų žmonių, kurie irgi to nori. Tada tos treniruotės pasidaro sunkesnė ir dėl kontakto, ir dėl fizinio pajėgumo“, – 15min pasakoja Domantas.

Apie šį trenerio mokymo būdą neretai išgirstama tik iš lūpų į lūpas. Jis įsitikinęs, kad didžioji dalis žmonių pas jį ateina tada, kai sužino, kas apsilanko šiame klube. D.Arvasevičiaus tvirtina, jog čia galima išvysti kultūringą publiką: nuo aktoriaus, verslininko iki vadybininko, mokslininko. Tačiau kiekvienam nariui galioja vienodos taisyklės – jie išsikelia tikslus ir iškart pradeda dirbti.

„Kiekvienas ateina su savo lūkesčiais. Vienas nori svorio numesti, kitas nori priaugti. Vėliau pajaučia, kad nori išmokti bokso, nori sustiprėti, nes pradeda skaudėti nugarą, kelius ir visas tas susideda į sporto programą“, – sako treneris.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:52
08:29
03:24

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką