„Naujasis spektaklis – apie vyrų ir moterų santykius. Moters ir vyro pozicijos susikeis vietomis. Vyrui turėti meilužę – normalu. Juk seksas – ne meilė... O moteriai? Ne, jai neleidžiama. Jei taip atsitinka, kas ji tada? – retoriškai klausia artistas, prisipažindamas, kad pjesė padėjo geriau pažinti vyrus. – Moterų niekas niekada nepažins, iki pat gyvenimo pabaigos.“
Aktoriaus sunkusis gyvenimo laikotarpis, kai žiniasklaidoje buvo pranešama apie jo gydymąsi reabilitacijos klinikoje, lankymąsi pas psichologus – jau praeityje.
„Kai esi viešumoje, dažniausiai domina tavo juodoji pusė, o ne darbai. Suprantu, tai – irgi rinkos ekonomika. Kam įdomu skaityti mano postringavimus? Juk įdomesnės istorijos apie slystelėjimus į šalį... – supranta A. Sakalauskas, nenorėdamas apie tai daugiau kalbėti. – Nebuvo labai smagu. Nei man, nei mano artimiesiems. Antraštės žiauriai kerta, atrodo, pasaulio pabaiga, bet kitą dieną laikraščio jau nebūna spaudos kioskuose... Išgyvenau.“
Ekonominiu sunkmečiu aktorius yra pasiruošęs „krizės laiko planą“, jei bus jau labai blogai.
„Duosiu skelbimą: „Vakarienė su Arūnu Sakalausku.“ Gaunu vakarienę ir dar penkiasdešimt litų už pokalbį prie jos. Bet čia – juodasis variantas“, – juokiasi talentingas menininkas.