-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Šalčiai mums nebaisūs

Žiema — tai ne tik nuostabūs vaizdai pro langą, malonios pramogos, bet ir tikimybė sušalti. Kaip išvengti nemalonumų spūstelėjus šaltukui?
Sušalusi mergaitė
Sušalusi mergaitė / Photos.com

Bendras atšalimas

Sveiko žmogaus kūno temperatūra būna 36,5 laipsnio C. Net nedideli temperatūros svyravimai sukelia pastebimą diskomfortą (prisiminkite šaltą dušą arba, atvirkščiai, prisilietimą prie karšto puodo). Tačiau žiemą galima patirti kūno atšalimą, kai kūno paviršiaus temperatūra nukrenta iki 34 laipsnių C. Yra trys kūno atšalimo laipsniai.

* Lengvo laipsnio simptomai pažįstami daugeliui. Oda pablykšta, tampa panaši į ,,žąsies“, krečia drebulys, sunku kalbėti.

* Esant vidutinio laipsnio atšalimui, pasireiškia mieguistumas, slėgio jausmas, tuščias žvilgsnis. Oda pablykšta, atšąla. Šį atšalimo laipsnį išgyveno išgelbėtieji ,,Titaniko“ keleiviai.

Kitaip nei atšalimas, nušalimas yra konkrečios kūno dalies pažeidimas. Statistikos duomenimis, šaltis dažniausiai pažeidžia rankų ir kojų pirštus, ausų galiukus, nosį ir pasmakrę.

* Sunkus laipsnis pasireiškia rimtais sveikatos sutrikimais, kai atsiranda traukuliai ir vėmimas. Kvėpavimas tampa retas, oda gali net apledėti. Įdomu tai, kad smarkaus persišaldymo metu pats nukentėjusysis šalčio gali ir nejusti. Kai galūnės sušąla, organizmas visą šilumą atiduoda vidaus organams sušildyti, todėl juntamas karščio jausmas. Tai labai pavojinga būklė, kurios metu žmonės nuo savęs plėšia drabužius, kad nugalėtų karštį, o iš tikrųjų jie dar labiau atšąla.
Kūno atšalimą skatina drėgnas oras, šlapi drabužiai, stiprus vėjas, fizinis nuovargis, stresas. Be to, didesnė rizika tenka vaikams, pagyvenusiems ir neseniai po ligos pasveikusiems žmonėms. Pasireiškus pirmiesiems kūno atšalimo požymiams, būtina persikelti į šiltas patalpas (namus, parduotuvę ar tiesiog užsukti į laiptinę, kur galima apsisaugoti nuo vėjo). Drėgnus drabužius reikia pakeisti sausais. Norint kuo greičiau sušilti, praverstų karštas gėrimas ar šilta vonia.
Kartais atšalimo išvengti tiesiog neįmanoma: tenka ilgai trypčioti stotelėje, laukiant autobuso ar prie sugedusio automobilio. Tačiau yra keli būdai atšalimo rizikai sumažinti.

* Pirmiausia patariama neiti į lauką, pavartojus alkoholio. Jis praplečia kraujagysles, todėl intensyviai prarandama šiluma.

* Rūkymas, atvirkščiai, lėtina kraujo tekėjimą, todėl rankoms ir kojoms ima trūkti šilumos ir deguonies. Todėl nerūkykite šaltyje.

* Apsivilkite vieną ant kito kelis drabužius. Tarp jų susidaro oro sluoksniai, kurie palaiko šilumą.

Nušalimas

Kitaip nei atšalimas, nušalimas yra konkrečios kūno dalies pažeidimas. Statistikos duomenimis, šaltis dažniausiai pažeidžia rankų ir kojų pirštus, ausų galiukus, nosį ir pasmakrę. Nušalimą sukeliantys faktoriai panašūs į atšalimo priežastis, nors galūnės gali tirpti ir sergant vidaus — ypač širdies ir kraujagyslių — ligomis. Nuo šalčio kapiliarų sienelės tampa trapesnės, kraujo apytaka gerokai sulėtėja, audiniai negauna maistingųjų medžiagų ir negali atsikratyti gyvybinės veiklos produktų.

Medicinoje yra išskiriami keturi nušalimo laipsniai. Neverta mintinai mokytis visų simptomų, tačiau bendros žinios gali praversti kasdieniame gyvenime.

* Esant I laipsnio pažeidimams, odos lopinėlis pabąla, sušilęs parausta, pradeda perštėti. Turbūt daugumai žinomi šie požymiai: labai dažnai išorinė delnų pusė ir rankų pirštai kenčia nuo nestipraus nušalimo. Įėjus į patalpas ir nusimovus pirštines, juntamas jų perštėjimas. Sudirgęs odos plotas vėliau niekuo nebesiskiria nuo likusio odos paviršiaus, tiesa, po kelių dienų jis gali pradėti pleiskanoti.

* II laipsnis pasireiškia ilgą laiką būnant šaltyje, kai oda praranda jautrumą, atšąla, joje atsiranda permatomų vandeningų pūslelių.

* III laipsnio nušalimas pažeidžia gilius odos sluoksnius ir kitus audinius, palikdamas žymes visam gyvenimui: gyjant nušalusiam plotui, susiformuoja randai, nuslenka nagai, o nauji išauga deformuoti.

* IV laipsnio nušalimas yra labai sunkus, audiniai neatsistato, todėl gali tekti net amputuoti galūnes.

Laimė, kasdieniame gyvenime dažniausiai patiriami tik I ir II laipsnio nušalimai, ir kuo greičiau pašalinamos grėsmę keliančios priežastys, tuo greičiau pasveikstama. Nušalusį nukentėjusįjį reikia įvesti į šiltą patalpą, o pažeistą odos plotą ištrinti minkšta medžiaga. Masažo judesiai turi būti nestiprūs, spausti odos nereikia. Trynimas sniegu — nors būtent tokia nuomonė plačiai paplitusi — nerekomenduojamas. Kietos sniego ir ledo dalelės pažeidžia kapiliarus ir gali sukelti uždegimą.

Dažnai vaikai, o kartais ir suaugusieji, „prišąla“ prie geležinių daiktų. Pavyzdžiui, suprakaitavusiu delnu sugriebus automobilio rankeną ar vaikui šlapiais pirštais prisilietus prie geležinių rogučių.

Po trynimo ant pažeisto odos ploto būtina uždėti sterilų tvarstį, o ant viršaus — vilnonį audinį ir polietileno, saugančių šilumą. Nukentėjusiajam reikia duoti karšto gėrimo. Gydant didelių plotų ir gilius nušalimus, gali prireikti priešuždegiminių priemonių ir skausmą malšinančių vaistų. Ypatingą dėmesį esant šaltam orui reikia skirti vaikams. Išleidę vaiką į lauką, po 15-20 minučių parveskite jį namo, kad jis sušiltų.

,,Geležiniai nemalonumai”

Dažnai vaikai, o kartais ir suaugusieji, „prišąla“ prie geležinių daiktų. Pavyzdžiui, suprakaitavusiu delnu sugriebus automobilio rankeną ar vaikui šlapiais pirštais prisilietus prie geležinių rogučių. Jeigu po ranka yra šilto vandens, galima jo atsargiai užpilti ant prišalusio ploto, kad ledas ištirptų. Jei tokios galimybės nėra, telieka staigiu judesiu išsilaisvinti iš ledo gniaužtų. Tokiu atveju oda būna pažeista ir pradeda kraujuoti. Po ,,geležinio prišalimo“ atsiradusios žaizdos yra negilios, pažeistą odos plotą užtenka dezinfekuoti vandenilio peroksidu. Po to žaizdą reikia aptvarstyti.
Žiemą su metaliniais daiktais reikia elgtis atsargiai. Geležinį vaikiškų rogučių paviršių reikėtų padengti kita medžiaga, o metaliniai žaislai tegu palūkėja iki vasaros.

Metalas labai greitai atšąla ir paima mūsų kūno šilumą. Todėl ir suaugusiesiems šaltyje patartina neturėti jokio kontakto su metalu. Net papuošalai gali iškrėsti piktą pokštą: atšaldyti odą (pavyzdžiui, masyvūs auskarai), sulėtinti rankų pirštų kraujo apytaką (žiedai), todėl šalčio poveikis tik sustiprės.

Alergija ir šaltis

Kai kuriems žmonėms šaltis sukelia daug daugiau nemalonumų, negu galima įsivaizduoti. Jeigu žiemą, esant net nedideliems šalčiams, juntate rankų ir veido odos deginimą, skausmą, atsiranda opelių ir uždegimas — tai alergijos šalčiui simptomai. Tokia reakcija pirmą kartą buvo aprašyta 1862-aisiais Prancūzijoje, ir, nors žmonių, kenčiančių nuo sunkios alergijos šalčiui, yra nedaug, visi mes vienaip ar kitaip esame susidūrę su šiais nemaloniais simptomais.

Su alergija šalčiui kovoti padeda B grupės vitaminai, purvo vonios, masažas, fizioterapijos seansai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius