– Kodėl apskritai sumanėte sujungti 3D vaizdą su gyvo garso koncertu?
– Toks sumanymas kilo, nes daugelį mūsų dainų „sugavome“ būtent iš mus supančios situacijos ir vaizdų. Anksčiau ar vėliau taip turėjo atsitikti, nes mūsų muzika neatsiejama nuo vaizdo.
– Ar tai savotiškas pataikavimas posakiui, kad mylima akimis?
– Vieni tikrai myli akimis, kiti – ausimis, treti – skrandžiu. Žiūrovams ir klausytojams mes linkime visko, kas geriausia, ir norime jiems atiduoti tai, ką patys labiausiai branginam ir dėl ko stengiamės. Manau, kad tai yra normali bendravimo forma – ne pataikavimas.
– Lietuvoje sukūrę tokį projektą būsite pirmieji. Pirmais būti sunku. Kokių kliūčių pasitaikė ruošiantis 3D vaizdo koncertų turui?
– Taip, tokio mastelio projektas bus pirmasis. Kartais ir iš lovos išlipti sunku ir gražų žodį kam pasakyti nelengva. Turint omeny, kad šį projektą pradėjom prieš devynis mėnesius, galima sakyti, kad jau daug vandens nutekėjo. Sunkiausia buvo viską derinti ir ieškoti kompromisų. Buvo akimirkų, kai atrodė, kad šio projekto neužbaigsim ir svarstėme „kam visa tai?“. Beje, idėją 3D formatu mums padėjęs įgyvendinti bičiulių „Recream“ duetas visus šiuos mėnesius normaliai neišsimiegojo. Visą tą laiką kartu buvo ir režisierius Oskaras Koršunovas, kuris padėjo nenuklysti nuo esminių idėjų kelio ir pasirinkti iš begalybės naujas galimybes, kaip nustebinti žiūrovus.
Neretai nutikdavo, kad 2D formatu įsivaizduojamas vaizdas nebūtinai toks įspūdingas 3D formatu. Projekto vaizdo autoriams „Recream“ daug ką tekdavo perdaryti. Ir, atvirkščiai, išaiškėjo, kad paprasčiausi, kasdienybėje nepastebimi siužetai, 3D formatu matomi visai kitaip. Manome, kad publika žiūrėdama vaizdą patirs kitokią pramogą ir dar nepatirtus įspūdžius.
Nemanome, kad esame pakankamai spalvingos asmenybės, kurios nusipelno būti linksniuojamos per pusryčius ar vakarienę.Beje, tie „sunkumai“ dar nesibaigė, bet dabar jie yra labai malonūs, nes sunkiausia darbo dalis jau padaryta. Dabar planuojame, kaip turi atrodyti mūsų koncertai 3D erdvėje, kino salėje. Su OKT (Oskaro Koršunovo teatro) apšvietėjų komanda ieškome stenografinių sprendimų, kaip neužstoti 3D vaizdo bei efektų, kad koncertas neliktų „tamsoje“ visomis prasmėmis. Tai bus kitokio formato spektaklis, todėl džiaugiamės, kad mums talkina teatro profesionalai.
Kalbant apie nuotykius, pats pirmas linksmas, o kai kam nelabai malonus nuotykis buvo pernai vasarą koncertuojant festivalyje „Positivus“. Ten mūsų koncertas pirmą kartą buvo filmuojamas 3D kameromis, tad scenoje norėjome parodyti įdomių režisūrinių sprendimų. Grodami kūrinį „Sweet Sweet Super Sweet“ scenoje turėjome gigantišką ventiliatorių, kuris pūtė nesuskaičiuojamus kilogramus pūkų. Publika šėlo ir jai tai buvo puiki atrakcija, o koncerto organizatoriai keikė mus, kad jiems teko valyti ne tik sceną, bet ir garso kolonėles, pilnas pūkų (šypsosi).
Iš pradžių planavome rengti tik vieną 3D seansą su muzika Vilniuje. Bet staiga atsirado mūsų rėmėjas „Pepsi“, kuris išnuomojo 3D kino sales net keturiuose miestuose, taigi turėsime groti net 10 naujo formato koncertų.
– Kokias istorijas 3D vaizdu išvys žiūrovai?
– Tegul tai lieka šiokia tokia paslaptis. Savo žiūrovus kviečiame ateiti ir įvertinti 3D vaizdo istorijas patiems. Jie nustebs išvydę, jog kai kurie dalykai drauge su muzika pateikti 3D formatu leis patirti įdomius įspūdžius. Visi, kurie jau dalyvavo peržiūrose, teigė gavę daugiau nei tikėjosi. Tai įkvėpia visą komandą judėti toliau.
– Paskutinioji jūsų naujiena buvo kūrinys „Golden Olympic“. Žadėjote netrukus parodyti ir jo klipą? Kada jis bus ir kaip atrodys?
– Tiesą sakant, šis kūrinys jau turi savo vaizdo versiją, tik ji kol kas užfiksuota 3D formatu. Ar ta versija taps „kūnu“, įprastu klipams 2D formatu, paaiškės po „Happyendless 3D Cinema“ premjeros kino teatre (šypsosi).
Lietuvoje išvis neaišku, kas, kam ir ką daro. Kažkoks chaosas. Anksčiau dar buvo „depešistai“ ir metalistai, o dabar jau neįmanoma suprasti. Lietuvos tautiniu šokiu tampa hiphopas.– Šių metų pradžiai turėjote ketinimų išleisti ir naująjį albumą „Visit an Exhibition“. Kada juo nudžiuginsite savo gerbėjus? Kodėl pasirinkote tokį pavadinimą?
– Taip, išties. Albumo pristatymas bus mūsų kitas žingsnis po 3D turo. Ši žinia tikrai neaplenks mūsų gerbėjų. Kadangi kūriniai iš būsimo albumo labai skiriasi net savo stilistika, pamanėme, kad jie šiek tiek panašūs į parodą. Kilo klausimas, kodėl jos neaplankius. Bet nenorėjome visko daryti vienu metu – aplinkybės taip susiklostė, kad 3D turą turėjome daryti būtent dabar kovo, balandžio mėnesiais, tad albumo teks šiek tiek palaukti.
– Ko klausytojai gali tikėtis iš naujausios jūsų kūrybos? Kuo ji skirsis nuo ankstesnių jūsų hitų?
– Labai sunkus klausimas. Norėtume, kad niekas nieko nesitikėtų, o paklausytų ir tada nuspręstų. Aišku, mes patys šiek tiek subrendom.
– Atrodo, pristatote savo naują kūrinį ar projektą ir vėl dingstate iš laikraščių puslapių, viešumos. Kodėl, nemėgstate dėmesio?
– Nemanome, kad esame pakankamai spalvingos asmenybės, kurios nusipelno būti linksniuojamos per pusryčius ar vakarienę. Tegul taip ir lieka. Norime, kad už mus kalbėtų mūsų darbai ir darbeliai. Jei tai pavyks, būsime laimingi. O be to, labai daug išlaidų grimui ir įvaizdžiui (šypsosi).
– Jūsų nematyti ir televizijoje... Kodėl, juk Lietuvoje labai populiaru plėsti gerbėjų gretas?
– Mes atsirenkame, kokiuose TV šou dalyvauti, o kuriuose mums ne vieta. Naujametę naktį grojome būtent televiziniame koncerte Vilniaus Rotušės aikštėje. Bet tikriausiai dar liko ir kitų būdų plėsti gerbėjų gretas?
– Kaip apskritai vertinate šiandieninę Lietuvos muzikinę padangę? Ar turime šviesulių, ar kuriama tik masėms, pataikaujant jų ne visada išlavintam skoniui?
– Lietuvoje išvis neaišku, kas, kam ir ką daro. Kažkoks chaosas. Anksčiau dar buvo „depešistai“ ir metalistai, o dabar jau neįmanoma suprasti. Lietuvos tautiniu šokiu tampa hiphopas. Siela palieka šią šalį.
– Tuoj kovo mėnuo, prasidės kalendorinis pavasaris. Kokie jūsų šio pavasario planai?
– Planas būtų šiek tiek sušilti, pasimatyti su mūsų draugais ir visiems parodyti „Happyendless 3D Cinema“, tada išleisti mūsų antrąjį albumą, o tada kaip Dievas duos.
– Atrodo, „Happyendless“ pavadinime užkoduota begalinė laimė. Kas daro jūsų grupę laimingą?
– Kai vienu metu daug žmonių pakelia rankas į viršų, o jūs nuspaudžiate „pauzės“ mygtuką ir ramiai stebite. Tokia akimirka mūsų grupę daro be galo laimingą.
