Sveika, Aukse. Tu taip reaguoji, nes tave toks draugo elgesys skaudina, žemina. Tau turėtų būti labai apmaudu, pikta, tačiau vietoj to, kad išreikštum šiuos jausmus draugui, tu juos nukreipi į save, o tada jautiesi nuvertinta ir prislėgta. Taip elgdamasis, o po to dar apie tai pasakodamas tau, draugas žaloja tave ir jūsų santykius, visiškai nesaugo tavo jausmų. Tariamas sąžiningumas, tiesos sakymas nėra pagarba, o viso labo priedanga pateisinti savo negebėjimą iš tikrųjų mylėti. Mylėdami kitą visų pirma galvojame apie jį, kaip jis jausis išgirdęs tą ar kitą dalyką, o ne apie savo teisumą ir „sąžiningumą“. Toks beatodairiškas atvirumas yra šlykšti vyro manipuliacija: „Čia mano prigimtis, o ne aš taip pasielgiau, bet tu žinok – esi geriausia“. Kas per absurdas, juk vyras nėra „patinas“, negalintis kontroliuoti savo seksualinių impulsų. Visos tos kalbos apie vyrišką prigimtį yra tiesiog juokingos. Neva tai vyras, valdomas vien instinktų, todėl niekaip negali atsispirti moters žavesiui, o jei jis elgiasi kitaip, jis yra nenormalus arba tiesiog kvailas.
Kai myli, esi ištikimas ir dažnai tai yra labai sąmoningas žmogaus pasirinkimas bei apsisprendimas. Tai nereiškia, kad niekada nekyla pagundų. Pagarba ir meilė savo mylimam žmogui neleidžia peržengti tam tikrų ribų.
Taigi tau reikia liautis apgaudinėjus save, kad toks draugo požiūris yra teisingas, kad tu esi jam brangi, užtenka tau būti auka. Atsipeikėk!
