Ji nėra apkrauta darbais, dirba pusę etato, vaikų dar neturim. Įsitikinęs, kad ji tikrai neturi nieko kito. Ir aš nenoriu kitos moters. Žmona, sako, kad aš ją spaudžiu, kad man iš jos tik to tereikia, kad mes nepasišnekame, bet apie ką ten kalbėtis kiekvieną dieną? Anksčiau ne ką daugiau šnekėdavomės ir mylėdavomės vos ne kasdien. Paaiškinkit man prašau, kaip čia suprasti ir ką daryti, kad žmona prisileistų. Almantas.
Laba diena, Almantai. Nepriimant kito žmogaus tokio, koks jis yra, neįsiklausant į jo norus, poreikius, lūkesčius sunku ilgam išlaikyti artumą, ir seksualinį intymumą. Gali būti, kad jūsų žmonai ir anksčiau reikėdavo tų pokalbių, bet ji tiesiog to neišsakydavo, o dabar pradėjo labiau reikšti savo norus. O gal dabar jai atsirado poreikis daugiau kalbėtis nei anksčiau. Žmonės keičiasi. Kodėl taip sunku suprasti, kad žmona nori didesnio emocinio artumo, supratimo, gilesnio judviejų ryšio? Argi jūs pats norėtumėte, kad ji tik mechaniškai su jumis mylėtųsi, pati visiškai negeisdama, emociškai neįsitraukdama? Kodėl jums atrodo beprasmiai kasdieniai pokalbiai, pasidalinimas, kaip kam sekėsi?
Neatstumkite žmonos
Nejaugi jums neįdomu, kaip žmona jaučiasi, kaip ji praleido dieną, net jei neįvyko nieko ypatinga? O galbūt ji dėl kažko nerimauja ar liūdi? Gal ji apie kažką norėtų su jumis pasišnekėti, pasidalinti savo mintimis, jausmais, bet atsimuša kaip į sieną, kai jūs nenorite jos išklausyti, o skubate tik greičiau mylėtis. Žmona gali pasijusti atstumta ir reikalinga jums vien kaip seksualinis objektas, dėl to greičiausiai ji ir sako, kad jums „tik to tereikia“ ir galiausiai pati jus atstumia. Neretai užtenka tiesiog dėmesingo išklausymo, pasidomėjimo, paprasto pasirūpinimo, apkabinimo. Leiskite savo žmonai išsisakyti, pabandykit ją išgirsti. Jūs savo ruožtu taip pat galite paaiškinti žmonai, kad jūs neįpratęs kalbėtis, dalintis ar kartais esate tiesiog pavargęs kalbėtis. Žodžiu, išeičių tikrai esama, jei tik netrūksta noro ir meilės. Sėkmės!
