„Pirmiausia šią parodą surengėme, nes norėjome paminėti jo aštuoniasdešimtmetį bei kūrybinio darbo keturiasdešimtmetį. Parodai atrinkome nedaug paveikslų, nors mūsų namų sienos senelio darbais iškabinėtos nuo lubų iki grindų. Parodoje nėra ir įspūdingo dydžio paveikslų. Pavyzdžiui, vieną jis yra nutapęs penkių metrų ilgio ir aštuonių metrų pločio. Tikiuosi, kad tai ne paskutinė paroda“, – 15min.lt sakė Merūnas.
Dainininkas prisipažino, kad nors senelio nepažinojo, mat jis mirė būdamas vos 42-ejų, jųdviejų gyvenimai labai panašūs.
„Pagal visą šeimos planą aš irgi turėjau būti dailininkas. Mano senelis, kai stojo į Dailės akademiją, svarstė, ar pasirinkti dailės, ar muzikos studijas. Pradėjus studijuoti dailę dėstytojai labai greitai pastebėjo jo talentą ir taip senelis apsistojo ties daile. Aš viską padariau priešingai. Irgi bandžiau tapyti, bet pasukau į muziką“, – apie savo ir senelio kūrybinio kelio panašumus pasakojo Merūnas.
Dainininkas neslėpė, kad senelis jam – didelis autoritetas.
Senelio parodą Merūnas surengė ne galerijoje, o kiek neįprastoje vietoje – Stasio Vainiūno namuose.
„Šią vietą pasirinkome neatsitiktinai. Senelis visą gyvenimą dirbo namuose, jokios studijos neturėjo. Vienas kambarys bute buvo skirtas tapybai. Tame kambaryje parketas buvo padengtas nesuskaičiuojamais dažų sluoksniais. Močiutė dėl to iš proto eidavo“, – juokdamasis sakė dainininkas.
