Tyrimai bus prieinami ne visiems?
Balandžio 10 d. įvykęs sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko susitikimas su gydymo įstaigų vadovais ir medicinos darbuotojų profesinėmis sąjungomis medikų bendruomenei sukėlė nerimo bangą. Jei bus priimtos (skubos tvarka!) parengto šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pakeitimo projekte pateiktos pataisos, kai kurios gydymo įstaigos gali nebesugebėti įvykdyti sutartinių įsipareigojimų su Teritorinėmis ligonių kasomis. O tai reiškia, kad ligoniams gali būti teikiamos ne visos medicinos paslaugos. Pataisose numatoma sumažinti biudžetą daugiau kaip 6,4 proc., t.y. pajamos, palyginti su patvirtintu 2009 m. biudžetu, būtų mažinamos 298,6 mln. Lt.
„Vadinasi, neišvengiamai turės mažėti ir gydytojų atlyginimai, — taip susidariusią padėtį mūsų savaitraščiui komentavo Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas. — Todėl yra didelė tikimybė, kad mūsų ketverius metus dėtos pastangos dėl medikų atlyginimų didinimo grąžins gydytojų algas į prieš kelerius metus buvusią padėtį.“
PSDF tarybos posėdyje buvo diskutuojama ir dėl sveikatos paslaugų vertės. Tokios paslaugos, kaip kraujo krešumo sistemos būklės įvertinimas, ankstyvoji piktybinių navikų diagnostika, fiziologinio nėštumo priežiūra, vaikų iki 1 m. bei neįgaliųjų sveikatos priežiūra, imunoprofilaktika vaikams, moksleivių paruošimas mokyklai ir kt., vadinamos skatinamosiomis paslaugomis ir vertinamos balais, iš kurių vienas balas prilyginamas 1 litui. Dėl nesurenkamo privalomojo sveikatos draudimo biudžeto ligonių kasos siūlo mažinti balo vertę. Kai kurios gydymo įstaigos jau gavo raštus iš teritorinių ligonių kasų, jog bus apmokėta tik dalis skatinamųjų paslaugų.
"Gydymo įstaigos, įspraustos į tokius ligonių kasų rėmus, nebegalės tinkamai teikti visų reikalingų paslaugų. Įsivaizduokite, kas nutiks, kai poliklinikos privalės teikti pacientams visas paslaugas, tačiau pinigų už jas ligonių kasos neduos? Pavyzdžiui, kas bus, kai pediatras negalės skiepyti visų vaikų? — besikomplikuojančią padėtį konstatuoja LGS prezidentas. — Mes tikrai pasiruošę kovoti ir dėti visas pastangas, kad balas nebūtų keičiamas. Taip pat, kad būtų išsaugoti nepakitę tarifiniai gydytojų atlyginimai.“
Taupymas gydytojų ir pacientų sąskaita
Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas minėtame susitikime pareiškė, kad „gydymo įstaigoms reikia ieškoti savų rezervų, o įstaigų vadovams — būdų taupyti lėšas.“ Anot jo, nei ministerija, nei Vyriausybė nereguliuoja gydytojų atlyginimų — įstatymas numato, kad gydymo įstaigų darbuotojų atlyginimus nustato vadovai. Ministras taip pat pabrėžė, jog ministerija ieškos kompromiso su profsąjungomis.
Kaip gydymo įstaigos ieškos šių rezervų, pasakoja Arūnas Grigaitis, sostinės Antakalnio poliklinikos direktorius: „Laimė, kad nesame paėmę jokių didelių kreditų iš bankų. Todėl minėtasis PSDF biudžeto mažinimas Antakalnio poliklinikai skausmingai neatsilieps. Tačiau juk dauguma šalies poliklinikų ankstesniais metais drąsiai ėmė bankuose daugiamilijonines paskolas naujai medicinos įrangai įsigyti. Užtat dabar, Teritorinėms ligonių kasoms mažinant (ir dar smarkiai vėluojant atsiskaityti) gydymo įstaigoms pervedamas pinigų sumas, tokioms poliklinikoms bus labai sunku subalansuoti savo biudžetus.
Kitas besiveriantis šalies poliklinikų skaudulys — tai poliklinikos administracijos ir darbuotojų darbo sutarčių sudarymas. Štai mūsų poliklinikos gydytojų atlyginimą sudaro trys dalys: pastovioji, stabilūs priedai ir dar — papildomi skatinamieji priedai. Tad, mažinant PSDF biudžetą Lietuvos mastu, pas mus jei atlyginimai ir mažės, tai tik dvi paskutiniosios jų sudedamosios dalys. Tačiau kiek yra šalyje poliklinikų, kur gydytojų atlyginimą sudaro tik viena — stabilioji — dalis. Ir jų administracijos, nori to ar ne, bus priverstos mažinti savo darbuotojų atlyginimus. Tačiau tai prieštarauja Darbo kodeksui: kodėl administracija nesilaiko darbo sutarties, kurią pasirašė su vienu iš savo darbuotojų?
Be abejo, net ir mažinant PSDF biudžetą, visos šalies poliklinikos gyventojams teiks pagrindinę — būtinąją — medicinos pagalbą. Be abejo, dėl šio biudžeto mažinimo visur mažiau bus teikiama nemokamų reabilitacinių paslaugų. Arba jos visose poliklinikose taps mokamomis. Nes antraip poliklinikos šių paslaugų išvis neteiks.”
Ką daryti?
L.Labanausko nuomonė tokia: „Taupymas medicinoje — dalis Vyriausybės taupymo plano, tačiau pamirštama, jog taupymas sveikatos sąskaita yra beprasmis. Nežinau valstybės, kuri per krizę mažintų sveikatos apsaugos finansavimą — visi supranta, kad jei koks nors poveikis ir bus, tai nebent tik trumpalaikis. Žmonės nebegalės ir nebenorės gydytis, o kai jų sveikata visiškai suprastės, paklius tiesiai į stacionarią gydymo įstaigą (jei į ją galės pakliūti), kur gydymas kainuos dar brangiau.“
LGS vadovas tikina, kad jei ligonių kasos sutiktų išlaikyti sveikatos paslaugų balą, prilygintą 1 litui, Lietuvos gydytojų sąjunga su kitomis profesinėmis sąjungomis sieks, kad lėšos būtų paskirstytos racionaliai ir būtų nustatyti taupymo prioritetai.
