– Muzikos pasaulyje pasklido kalbos, kad planuoji ilgesniam laikui išvykti iš Lietuvos. Kodėl nusprendei, kad reikia kažką keisti?
– Šių metų pavasarį buvau Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur teko groti keliuose renginiuose, tarp jų ir Nacionalinės futbolo lygos finalo „Super Bowl“ vakarėliuose Dalase, kur sulaukiau labai daug komplimentų ir netgi pasiūlymų iš šioje šalyje dirbančių vadybininkų. Man jau nebepakanka Lietuvos, todėl atėjo laikas priimti svarbius sprendimus dėl ateities. Kadangi taip pat sulaukiau pasiūlymų ir iš savo gimtosios Turkijos, nusprendžiau pirmiausia išbandyti jėgas savo šalyje, nes esu šeimos žmogus ir man sunku būtų ilgesnį laiką praleisti toli nuo savo artimųjų.
– Tikriausiai nelengva apsispręsti keisti savo gyvenimą?...
– Nėra labai lengva, bet aš neturiu ką prarasti. Geriausia mano darbo dalis ir yra tai, kad aš nuo nieko nepriklausau – tik nuo savęs paties. Todėl tik pats galiu kažką pasiekti arba visiškai susimauti.
– Kokie buvo tavo pirmieji naujo gyvenimo žingsniai?
– Nusipirkau bilietą į Turkiją. (Juokiasi.) Susitikau su naktinių klubų savininkais, prodiuseriais, didžėjais, iš esmės visais žmonėmis, kurie kažkada prašė arba siūlė man susitikti ir dirbti kartu. Tie susitikimai iš tikrųjų buvo sėkmingi – vasarą buvau trijų Turkijos klubų, esančių pajūryje, rezidentu, gavau pasiūlymų iš prodiuserių, bet svarbiausia tai, kad susipažinau ir susidraugavau su Turkijos superžvaigžde Serdar Ortac. Tai Turkijoje jau turbūt 20 metų populiarus ir visų mylimas dainininkas. Mano šalyje tikriausiai nėra žmogaus, kuris nežino šio atlikėjo ar nemoka jo dainų.
– Kaip judu susipažinote?
– Pradėjome bendrauti socialiniame tinkle Faceboook. Kai pradėjome bendrauti, nusiunčiau jam savo kūrinių. Taigi, vasarą jis mane pakvietė į vieną iš daugelio savo koncertų. Kai susitikome, parodžiau jam savo dainas ir vaizdo klipus, daugiau papasakojau apie tai, kaip galėtume bendradarbiauti. Jis mielai sutiko dirbti drauge. Dabar internetu kalbamės turbūt kiekvieną dieną. (Šypsosi.) Aš esu labai laimingas, kad toks Turkijoje žinomas ir užsiėmęs žmogus randa laiko mūsų bendriems kūrybiniams planams.
– Girdėjau, kad jau sukūrėte ne vieną šio atlikėjo remix‘ą. Papasakok plačiau apie tai.
– Iki šiol jau perdainavome tris Serdar Ortac dainas. Beje, viena iš jų – lietuvių kalba. Pirmoji daina yra Serdar Ortac 2010 metų hito „Poset“ remixas anglų kalba, antroji šio daininko dainos „Isim olmaz“ lietuviška versija, o trečioji – kartu su Rumunijos grupe „Sahara“ įrašyta daina „Sanirim.“ Labai džiaugiuosi, kad Serdar gerbėjų internetiniame puslapyje patalpinti kūriniai sulaukė didžiulio jo gerbėjų susidomėjimo.
– Kodėl populiarus Turkijos atlikėjas panoro dainuoti lietuviškai?
– Iš tikrųjų sukurti lietuvišką dainos versiją buvo Serdar Ortac noras. Jis mėgsta dainuoti skirtingomis kalbomis – jau turi įrašęs kai kurių savo dainų ispaniškas, rusiškas, bulgariškas, portugališkas versijas. Kadangi jis taip pat panoro sudainuoti ir lietuviškai, su žmonos pagalba išvertėme jo dainą „Isim olmaz“ („Nieko bendro“ – liet.). Aišku, reikėjo keleto bandymų ir lietuvių kalbos tarimo pamokų telefonu, bet, manau, kad jam, kaip žmogui, nekalbančiam lietuviškai, visai neblogai pavyko...
– Tad kokie tavo ateities planai?
– Serdar Ortac visą rugsėjo mėnesį dar koncertuos, tačiau vėliau vyksiu į Turkiją ir pradėsime įrašinėti mano albumą. Aš jau turiu įrašęs kelias dainas, kartu su Serdar Ortac planuojame sukurti dar porą ir, reikia tikėtis, išleisime mano albumą Turkijoje. Aišku, kol kas jokių tikslių datų neturime, galbūt dar sukursime keletą remix‘ų. Tačiau bet kuriuo atveju rudeniui dar turiu suplanuotų renginių Lietuvoje ir Turkijoje, todėl tiems, kas nori žinoti, kur ir kada aš esu, galite ieškoti manęs per Facebook arba Twitter.
– Beje, krečiant Lietuvą Europos krepšinio čempionatui, negaliu nepaklausti, už ką sirgai, kai pirmame etape lietuviai žaidė su turkais?
– Žinoma, palaikiau savo tautiečius turkus. Stebėjau rungtynes Panevėžio arenoje. Buvo labai gaila, kad mūsiškiai pralaimėjo lietuviams, bet Turkijos rinktinė vis tiek išėjo į sekantį etapą. Tad galiausiai viskas sėkmingai baigėsi abiems komandoms. (Šypsosi.)
– Lietuvos sirgaliai per čempionatą veidus išsipiešia trispalvėmis, o kaip palaikei savo gimtosios šalies rinktinę?
– Turiu turkijos komandos rinktinės marškinėlius. Pernai Lietuvoje žaidė Turkijos jaunių rinktinė. Krepšininkai ir padovanojo man tuos marškinėlius. Ant nugaros užsirašiau savo vardą. Su šiais marškinėliais nusifilmavau ir savo muzikiniame vaizdo klipe.
