Dabar populiaru
Publikuota: 2012 spalio 6d. 12:30

Shorena Janiashvili: „Tas jausmas šimtą kartų išauga, kai tampi mama“ (papildyta spalio 6 d.)

Shorena Janiashvili
Žurnalo „Žmonės“ viršelis / Shorena Janiashvili

Liekna lyg smilga, gal net dar smulkesnė nei anksčiau. Tarsi nė nebūtų mažiau nei prieš tris mėnesius pagimdžiusi sūnaus. Tik nuolat besišypsančios akys ir nesiliaujantis tarškėjimas apie motinystę išduoda – iš Gruzijos kilusi dainininkė Shorena Janiashvili (24) kaip niekada laiminga. Jos svajonės pildosi pasakišku greičiu: prieš kiek daugiau nei metus – vestuvės su aktoriumi Audriumi Bružu (32), šiemet liepos pradžioje gimęs sūnus Mykolas ir štai – grįžimas į sceną.

Kaip tau pavyksta taip atrodyti? Juk dauguma po nėštumo skundžiasi antsvoriu.

Tiesą sakant, laukiantis man labiausiai nusibodo valgymo procesas (juokiasi). Nori nenori reikia valgyti. Negali sau leisti, pavyzdžiui, visą dieną nieko į burną nedėti. Ir iškrovos dienų jau nepadarysi. Galvojau: „Dieve, kai tik pagimdysiu, iškart badausiu. Ir būsiu laiminga, kad esu alkana.“ Aš ir šiaip esu sveiko maisto mėgėja, niekada dvyliktą nakties keptų bulvių nevalgiau. Bet kai sužinojau apie nėštumą, pirmiausia pakeičiau racioną – iškart ėmiau labai sveikai maitintis.

Atsisėdau ir susiplanavau, ką reikėtų valgyti: kiek angliavandenių, kiek baltymų. Ir tapau, oho, kokia kulinare! Sveikai maitintis lengviausia namuose: tada gali geriau kontroliuoti, ir iš kokio maisto gamini, ir ką valgai. Gal todėl po gimdymo ir neturėjau problemų dėl antsvorio. Priaugau vos devynis kilogramus. Kitą dieną po gimdymo septynių jau nebuvo, o grįžus namo ištirpo net daugiau, nei reikia.

Galima sakyti, kad tavo, kaip dainininkės, karjera pernai tik prasidėjo: anšlaginiai koncertai, dėmesys, populiarumas... Ir staiga – laukiesi! Neaplankė mintis: „Ne laiku dabar tai...“

Lygiagrečiai su koncertais aš juk svajojau ir apie kūdikį. Beje, abi svajones puikiai derinau iki šešto nėštumo mėnesio. Kol organizmas pats nedavė man ženklo. Buvo suplanuotas koncertas, niekas dar net neįtarė, kad laukiuosi. Bet jau kurį laiką balsas strigo: kartą repetavome, nei perspaudžiau, nei persistengiau, bet paskutinėmis dainomis kūdikis pilve ėmė nerimauti, suktis... Man net negera pasidarė. Išėjau, atsikvėpiau, grįžtu... o balso nėra.

„Trūko balso stygos kapiliaras. „Dainuoti negalėsi“, – pareiškė medikai. „Ką jūs?!“ – sėdžiu koridoriuje, verkiu. Audrius mane ramina. Išgirdome, kad tas trūkęs kapiliaras – tas pats, kas mėlynė. Nieko nepadarysi, turi praeiti laiko, kad ji išsivaikščiotų. Medikai prognozavo – dvi savaitės. Nukėlėme koncertą į tą laiką. Galėjome ir vėliau jį rengti, bet kuo toliau, tuo labiau mano nėštumas būtų matęsis. O po dviejų savaičių balsas neatsistatė. Žinote, aš tai priėmiau kaip ženklą: sustok. Matyt, vaikas pats sureguliavo: nesinorėjo jam to koncerto. Normaliai dainuoti galėjau tik po kokių dviejų mėnesių.

Dar prisimeni savo jausmus ir mintis, kai sužinojai, kad laukiesi?

Aš apie tai svajojau, galvojau, planavau tai. Bet pirmas jausmas: aišku, nesitiki, kad tai įvyko. Antra mintis: ką aš pastaruoju metu dariau? Kaip tik prieš tai buvo turas – įtampa, stresas... Baisu, ar tai nepaveiks... Kalbėjausi su gydytojais, su kitomis besilaukiančiomis moterimis: visoms taip pat būna. Visos iš pradžių visko bijo, bėga darytis visų įmanomų tyrimų. Ir aš tai dariausi. Paskui panika pasitraukia ir ateina džiaugsmo, ramybės etapas.
Man labai pasisekė dėl nėštumo, nes viskas praėjo be galo sklandžiai, lengvai. Iki aštunto mėnesio aš kasdien plaukiojau baseine, treniravausi sporto salėje.

Mes su Audriumi abu esame beprotiškai laimingi, kad mūsų šeimoje įvyko šitas stebuklas. Mes – vyras ir žmona, ir geriausi draugai.

O apie ką svajojai? Raugintus agurkėlius? Plaktą grietinėlę? O gal siuntei Audrių naktį į parduotuvę braškių?

Visiškai niekam nejaučiau jokios silpnybės. Laukiau laukiau, kada tie mano kaprizai išlįs, bet taip ir nesulaukiau (juokiasi). Ir legendų, prietarų, gandų visokiausių prisiklausiau: „ir be plaukų, ir be nagų liksi...“, „pykins, skaudės...“ Viskas buvo atvirkščiai. Visoms dabar sakau: mergaitės, nebijokite ir neklausykite, nes kiekvienai savaip. Mano mamos ar močiutės kartos moterys nėštumą traktavo kaip ligą: pagal to meto standartus turi priaugti trisdešimt kilogramų, kuo daugiau gulėti ant sofos ir kuo mažiau judėti. Todėl, aišku, mama buvo šokiruota, kad aš kasdien einu į baseiną, sporto salę. Ji vis reikalavo: „Įsijuk skaipą ir pasakok man, ką šiandien valgei.“ „Mama, – raminau. – Aš tikrai gerai tvarkausi.“

Nežinau, ar visoms taip būna, bet man įsijungė pati tikriausia intuicija. Gydytojas pasakė daugiau ilsėtis, o aš jaučiau, kad man ir kūdikiui viskas gerai: einu į baseiną. O kai gavau ženklą, supratau, kad geriau į sceną nebelipti. Arba, pavyzdžiui, per Naujuosius nuskridau pas saviškius į Gruziją – padariau siurprizą. Buvau ketvirtą ar penktą mėnesį nėščia, puikiai jaučiausi. Bet po skrydžio nusprendžiau: viskas. Turėjome nusipirkę bilietus į Romą, dar kažkur, bet viską atšaukėme. Tiesiog pajunti diskomfortą, kažkas tavyje ima kalbėti, ką gali daryti ir ko geriau – ne.
Bet vien gulėti ant sofos, valgyti ir žiūrėti televizoriaus irgi nenorėjau. Jeigu pabudusi ryte jausdavausi gerai, eidavau ir repetuodavau, aštuntą nėštumo mėnesį dar įrašiau dainas. Lengva nebuvo, taisyklingai kvėpuoti darėsi sudėtinga. Vienas dublis, antras... o kūdikis jau nerimsta... tada pradedi su juo kalbėtis: „Prašau, dar vieną dublį. Prašau...“

Kokia kalba tardavaisi su vaiku?

Aišku, gruziniškai (juokiasi). Iki šiol kalbuosi su juo tik gruzinų kalba. Ir visada taip kalbėsiuosi. Lietuviškai jis, šiaip ar taip, išmoks – kalbėdamasis su tėčiu, paskui darželyje, mokykloje. O gruzinų kalba jam irgi būtina, nes tai – dalis jo. Tėvų, senelių kalbą mokėti būtina. Aš pati stengiuosi kalbėti lietuviškai, kartais bandau sūnui pasakyti ką nors šia kalba, kad ir kiti šalia esantys suprastų, bet kažkaip neįtikinamai man išeina, neskamba (juokiasi).

Iškart žinojote, kad turėsite berniuką?

Aš gi sakau – intuicija! „Šimtas procentų – berniukas“, – iškart pasakiau. „Tu tiesiog labai nori, tai ir kalbi taip“, – netikėjo kiti. Aš iš tiesų labai norėjau sūnaus. Visada įsivaizdavau save su berniuku, kad jis užaugs ir mes būsime geri draugai. O labai greitai ėmė matytis, kad tikrai bus berniukas.

Vardą sūnui davėte lietuvišką. Audriaus sprendimas?

Tai – mano mėgstamiausias vardas. Niekada tokio nebuvau girdėjusi, kol nebuvau atvažiavusi į Lietuvą. Kai pirmą kartą čia išgirdau, pasakiau: nesvarbu, kur aš gyvensiu – Lietuvoje, Afrikoje ar Gruzijoje, mano sūnus bus Mykolas. Man taip gražiai skamba šitas vardas: ir solidžiai, ir minkštai, švelniai. Maniškiams gal bus lengviau sakyti Mika, bet visiems patinka.

Turi kokių gruziniškų prietarų dėl sūnaus?

Gruzijoje įprasta keturiasdešimt dienų vaiko nerodyti svetimiems. Kai mama mane augino, net į lauką tiek dienų nevežė. Bet dabar viskas kitaip: gydytojai aiškina, kad savaitės vaiką jau reikėtų nešti į lauką. O tik išnešk, ir šimtai žmonių į jį jau žiūri. Nebeišeina laikytis tokių prietarų. Nors žinote, jei man nepatikdavo, kaip kas pažiūrėdavo, grįžusi namo šventintu vandeniu nuprausdavau sūnų, maldelę sušnabždėdavau. Gruzijoje labai populiarūs tokie savotiški amuletai: kryželis ir mažutis lapelis su malda, įsiūti į odinį dėkliuką ir pašventinti cerkvėje. Mamos paprašiau atvežti kokį šimtą: iškamšiau po visus namus, tarp sūnaus drabužėlių, vežimėlyje... Man taip ramiau.

Dabar, kai pati esu mama, suprantu, kodėl tiek daug mamų Gruzijoje nešasi kūdikius į cerkvę. Tikėjimas gruzinams tarsi genuose užkoduotas. Bet tas jausmas dar šimtą kartų išauga, kai tampi mama. Ir persižegnoji dažniau, ir maldą sukalbi... Nes dabar turi ne tik pati apsisaugoti, bet ir apsaugoti mažylį. Turbūt nuo šiol visą gyvenimą tai darysiu. Taip – ramiau.

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./Koncerto akimirka
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./ Šorena

Tavyje dabar tarsi koks laimės mygtukas būtų įjungtas...

Turbūt jis mane ir palaiko. Aišku, paryčiais, kai kokią penktą sūnus vis dar nemiega, tikrai toks džiaugsmingas nesi. Galvoji tik: „Dieve Dieve, kaip reikės atsikelti į paskaitą?“ Aš juk dar pradėjau lankyti klasikinio dainavimo pamokas. Noriu kitąmet pabandyti stoti į Muzikos akademiją. Jeigu ryte sutarta dėl pamokos, labai norisi, kad balsas skambėtų, kad nebūtum pavargusi. Bet, žiūriu, ilgainiui įpranti: reikia bent valandą kitą numigti ir – jau gerai.

Mamos bent pusmetį ar metus sėdi su vaiku ir nesiima didelių darbų. Kodėl tu skubi į sceną?

Negi yra koks nors terminas atsėdėti? Atsėdėti tam, kad atsėdėtum? Mano darbas tikrai ne toks, kad reikėtų vaiką palikti su aukle visai dienai. Tačiau išeiti kelioms valandoms į repeticiją ar koncertą nėra blogai. Esu tvirtai apsisprendusi, kad muzika – mano gyvenimo kelias. Aš tuo kvėpuoju. Ir visos gyvenimo permainos – tik į naudą, nes su jomis į mano muziką atėjo ir naujas įkvėpavimas, naujos emocijos, nauji jausmai ir vaizdiniai. Netgi scenoje dabar bus kiek kitaip: prie grupės prisijungs ir saksofonininkas, kostiumus kurs dizainerė Daiva Urbonavičiūtė. Viskas – su nauju įkvėpimu.

Labai noriu pristatyti savo albumą, noriu, kad kuo daugiau žmonių apie jį sužinotų, nes man pačiai jis be galo patinka. Tarp dainų, įrašytų, kai laukiausi, yra ir lopšinė. Pati girdžiu, kad ji skamba kažkaip kitaip – itin ramiai, atrodo, visiškai kitoks balsas. Į tą albumą įdėta tiek meilės, šilumos, tiek jausmų...

Nekankina jausmas: muzika, scena – niekas nesvarbu, palyginti su tuo, ką turi dabar. Juk dauguma moterų susikoncentruoja tik į vaiką ir ilgam pamiršta gyvenimą, kuris buvo iki tol.

Aš turbūt negalėčiau taip. Atrodo, aštuntą nėštumo mėnesį truputį gulėjau ligoninėje ir ten vyko kursai nėščiosioms. Psichologė mums davė testą: nupiešti apskritimą ir padalyti pagal tai, kas tu esi – žmona, draugė, sesuo, dukra, dainininkė... O antrą apskritimą padalyti pagal tai, kaip save matai, kai gims kūdikis. Beveik visos su manimi buvusios nėščios moterys antrame apskritime nupiešė vos kelias dalis: žmona ir mama. Dauguma tiesiog neįsivaizduoja, kad kam nors daugiau dar galėtų likti laiko. Psichologė neslėpė: „Paskui tokios moterys ir rikiuojasi į eilę pas mane, nes suserga depresija...“ Juk jeigu gyvenai audringą gyvenimą ir vaikui gimus staiga užsidarei nuo visų, savęs juk neapgausi: anksčiau ar vėliau tavo būdas, charakteris, poreikiai išlįs.

Aš niekada nebuvau namisėda. Todėl dabar griežtai nukirsti: jokių koncertų, jokios veiklos – negaliu. Vėlgi reikia klausytis intuicijos. Va, kai dar mama padėjo prižiūrėti sūnų, esu kelioms valandoms išėjusi vakare su draugais. Bet sėdi, bendrauji ir imi kažko nervintis, nerimauti: jau negirdi, apie ką kalbama, viskas ima erzinti. Iš pradžių nesupratau, kas man darosi. Paskui suvokiau, kad aš paprasčiausiai pasiilgau vaiko, man jo trūksta. Ir visų tų „išėjimų“, „atsipalaidavimų“ man dabar tiesiog nereikia. Kai ateis laikas ir norėsiu ištrūkti iš namų, tada ir eisiu.

O tame psichologiniame apskritime palikai vietos žmonos vaidmeniui? Juk vyrai dažnai skundžiasi, kad gimus vaikui moterys jiems tampa nedėmesingos.

Tai – irgi vienas iš stereotipų. Vyrai laukia, kada tai nutiks... Bet mes su Audriumi abu esame beprotiškai laimingi, kad mūsų šeimoje įvyko šitas stebuklas. Mes – vyras ir žmona, ir geriausi draugai. Mes viską darome kartu: ir namuose, ir mano muzikoje, ir jo kūryboje. Todėl man nereikia savęs dalyti ir imtis skirtingų vaidmenų. Mes abu žiūrime į savo vaiką ir suvokiame, kad geriau nebūna...

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./`orena ir Audrius Bružas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Šorena ir Audrius Bružas

 

„Žmonės“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Gazas

Palangos lenktynės tapo tikru „raliu“: tenka dardėti žvyrkeliais

Verslas

Lietuvoje sulaikytas sukčius iš grupuotės, padariusios 18 milijonų eurų žalą

Patikrinta 15min Gyvūnų klubas

Tiesa ar melas? N.Zobovas įsitikinęs, kad meškos nėra mėsėdės: „Nevalgo iš tikrųjų. Nevalgo“

Aktualu

Masinė avarija sostinėje: po sunkvežimiu palindo automobilis, nukentėjo 3 žmonės

Vardai

Kaune – baleto šokėjų A.Mikalajūnaitės ir V.Osadčenko vestuvės: pirmiausia įsimylėjo kūno kalbą

Pasaulis kišenėje

Motociklininkai Asta ir Linas beveik po 2 metų kelionės grįžta į Vilnių: „Bus keista turėti grafiką“

Aktualu

Ekvadoriečio užpuolimas Vilniuje: policijos ir nukentėjusiojo versijos kardinaliai skiriasi

Gazas

„Aurum 1006 km lenktynėse“ įtampa pasiekė piką: paskutinę akimirką „pole“ poziciją išsikovojo Robertas Kupčikas

XX a. pradžioje veikusio žmonių zoologijos sodo likučiai Prancūzijoje

Sportas

UEFA uždraudė aršiems „Crvena Zvezda“ sirgaliams atvykti į Marijampolę

Aktualu

Šiaurės Vokietijoje autobuse peiliu sužalota mažiausiai 14 žmonių

Vardai

Palangos trasa savu „Porsche 911 Turbo S“ lėkė R.Javtokas: jo „žirgą“ išbandė ir J.Valančiūnas

Interviu Aktualu

Skaudų smūgį gavęs Alytaus meras V.Grigaravičius: „Aš visuomet buvau nusivylęs politika“

Mokslas.IT

Kodėl traukinių mašinistai negali pakęsti ant bėgių dedamų monetų?

Pasaulis kišenėje

„Small Planet Airlines“ skrydis atidėtas dėl gedimo: keičiasi ir oro uostas

Pasaulis kišenėje

Keistai įdomios ir įdomiai keistos vietos Lietuvoje

Gyvenimas

Orų prognozė: savaitgalį pajūry bus šilta ir be lietaus

Interviu 24sek

Greitas ne tik krepšinyje: Deividas Gailius spaudžia „drago“ lenktynėse

Aktualu

Po incidento cirke Klaipėdoje politikai rodo valią uždrausti laukinių gyvūnų pasirodymus

Gazas

Jonas Gelžinis demonstruoja galimybes: 1006 km lenktynių treniruotėje – greičiausias

Naujienos

Gazas

Palangos lenktynės tapo tikru „raliu“: tenka dardėti žvyrkeliais

Verslas

Lietuvoje sulaikytas sukčius iš grupuotės, padariusios 18 milijonų eurų žalą

Patikrinta 15min Gyvūnų klubas

Tiesa ar melas? N.Zobovas įsitikinęs, kad meškos nėra mėsėdės: „Nevalgo iš tikrųjų. Nevalgo“

Aktualu

Masinė avarija sostinėje: po sunkvežimiu palindo automobilis, žuvo žmogus, yra ir sužeistų

Vardai

Kaune – baleto šokėjų A.Mikalajūnaitės ir V.Osadčenko vestuvės: pirmiausia įsimylėjo kūno kalbą

Pasaulis kišenėje

Motociklininkai Asta ir Linas beveik po 2 metų kelionės grįžta į Vilnių: „Bus keista turėti grafiką“

Deuce

Jautrus Novako Džokovičiaus laiškas – apie palaimingą tėvystę ir vidines abejones

Aktualu

Ekvadoriečio užpuolimas Vilniuje: policijos ir nukentėjusiojo versijos kardinaliai skiriasi

XX a. pradžioje veikusio žmonių zoologijos sodo likučiai Prancūzijoje

Gazas

„Aurum 1006 km lenktynėse“ įtampa pasiekė piką: paskutinę akimirką „pole“ poziciją išsikovojo Robertas Kupčikas

Vardai

Garsenybės pasibaisėjo cirko vadovo N.Zobovo elgesiu su meška: „Išgelbėkit gyvūną iš velnio namų“

Sportas

UEFA uždraudė aršiems „Crvena Zvezda“ sirgaliams atvykti į Marijampolę

Aktualu

Šiaurės Vokietijoje autobuse peiliu sužalota mažiausiai 14 žmonių

Vardai

Palangos trasa savu „Porsche 911 Turbo S“ lėkė R.Javtokas: jo „žirgą“ išbandė ir J.Valančiūnas

Interviu Aktualu

Skaudų smūgį gavęs Alytaus meras V.Grigaravičius: „Aš visuomet buvau nusivylęs politika“

Aktualu

Fotokonkursas „Žalia vasara“: pasigrožėkite skaitytojų kadrais (II)

Vardai

Sukčių byloje Mios vyras N.Antanavičius pripažintas kaltu: lieka laisvėje iki pirmo prasižengimo

Mokslas.IT

Kodėl traukinių mašinistai negali pakęsti ant bėgių dedamų monetų?

Pasaulis kišenėje

„Small Planet Airlines“ skrydis atidėtas dėl gedimo: keičiasi ir oro uostas

Pasaulis kišenėje

Keistai įdomios ir įdomiai keistos vietos Lietuvoje

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Išmanus kaimas

Festivalis „Galapagai”

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką