Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Sidabrinė gervė 2014“: ko nežinome apie 10 kartų nominuotą „Lošėją“?

Vytautas Kaniušonis ir Oona Mekas
Filmo „Lošėjas“ kadras
Šaltinis: 15min
0
A A

Jeigu lietuviškas kinas gali būti „deficitinis“, tai režisieriaus Igno Jonyno „Lošėjas“ šiuo metu yra kaip tik toks. Kol kas Lietuvoje filmas parodytas tik fragmentiškai – didžioji premjera dar laukia rudenį. Publika nekantrauja jį pamatyti, o tokią galimybę jau turėję kino meistrai kelia nykščius į viršų.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Gegužės 2 dieną Lietuvos kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2014” iškilmėse sostinės „Forum Palace“ paaiškės, kiek iš 10-ies galimų apdovanojimų pelnys komanda, sukūrusi provokuojančią, azartišką ir jautrią istoriją apie greitosios pagalbos gydytoją (aktorius Vytautas Kaniušonis). Jis 9 kartus iš eilės pelnė ligoninės apdovanojimus už gerą darbą ir smūgius gatvėje – už negrąžintas skolas. Vieną dieną medikui šauna beprotiška mintis – sukurti tokį žaidimą, kokiame dalyvautų pats likimas. Ir tada vienišiaus gyvenime atsiranda pinigų.  O kartu atsiranda Ji (aktorė Oona Mekas). Moteris – netobula, su savo širdies dilgėlėmis, pavojingai sąžininga. Bet jos giliose ir taikiose akyse – visas vandenynas, visas pasaulis...

Uostamiestyje, gamtos stichijos glėbyje gimusi juosta, originalus scenarijus, netikėtomis aplinkybėmis susirasta  pagrindinė aktorė – kiek I.Jonynas pats statytų už savo filmo sėkmę „Sidabrinėse gervėse“?

„Lošėjo“ nuotr./„Lošėjo“ kūrybinė komanda
„Lošėjo“ kūrybinė komanda

Visų pirma – sveikinimai, net 10 nominacijų. Kaip sutikote šią žinią? Ką pačiam asmeniškai tai reiškia?

Ačiū už sveikinimus – malonu, kad kolegos tokie dosnūs. Tiek nominacijų džiugina daugiausiai dėl to, kad įvertinamas ne tik režisieriaus, bet ir kitų filmo kūrėjų darbas. Dažniausiai tie „kiti“ lieka už kadro ir žiniasklaidoj dažniausiai skamba formuluotė „tokio režisieriaus toks filmas“, bet nesakoma „tokio dailininko, operatoriaus ar garso dizainerio kurtas filmas“. Taigi nominacijos yra puiki proga priminti, kad galutinis rezultatas yra bendras kūrėjų darbas.

Pažiūrėkime į šiuo metu vykstantį antrąjį LiKA (Lietuvių kino akademijos) narių balsavimo etapą jūsų filmo herojų akimis: už kiek nominacijų statytumėte, kad laimės „gervę“?

Kadangi pirmą kartą esu šitame „žaidime“ ir dar neišmanau „žaidimo taisyklių“, nuo statymų šį kartą susilaikysiu.

Judu su „Lošėjo“ bendraautoriumi Kristupu Saboliumi esate vieni iš vos dviejų pretendentų į geriausio scenarijaus apdovanojimą (antrasis – Pranas Morkus, „Ekskursantė“). Ar šiuolaikiniame lietuvių kine, kuris jau lyg ir dviem kojomis stojasi, scenarijus vis dėlto tebėra skaudantis Achilo kulnas?

Dramaturgija visada buvo ir liks kertinis kino akmuo. Tuo tarpu lietuviškame kine iki šiol daugiau dominavo poetiška vaizdo ir garso tradicija. Bet viskas keičiasi pagal laiko poreikius. Didėjantis lietuviškų filmų kiekis bei žanrų įvairovė, manau, keičia ir santykį į scenarijų. Man asmeniškai lietuviškame kine vis dar trūksta požiūrio į dabarties laiką, į savo sociumą, bandymo suvokti save duotajame laike, gebėjimo atrasti visiems aktualią temą ir originalų būdą ją papasakoti. Tai aktualu ne tik „arthousiniam“ kinui, bet ir komerciniams projektams, kurie vadovaujasi nusistovėjusiomis klišėmis. Šie dalykai galiausiai atsiremia į kino mokyklą, iš kurios kol kas „nedygsta“ stiprūs scenaristai.

P.Gasiūno nuotr./Ignas Jonynas
P.Gasiūno nuotr./Ignas Jonynas

Ar filmuojant „Lošėją“ prie jūros viskas vyko pagal planą? Neteko kovoti su stichija, blogu oru, dideliu bangavimu? Gal ką nors privalėjote keisti vietoje? Ir ar pagrindinė aktorė Oona Mekas, kitaip nei jos herojė Ieva, moka plaukti?

Jūra buvo rimtas išbandymas tiek aktoriams, tiek ir filmavimo grupei. Paradoksalu, kad filme pagrindinę heroję plaukti moko Vytauto Kaniušonio personažas, bet realybėje jam pačiam teko mokytis plaukti prieš filmavimus. Tuo tarpu Oona yra puiki plaukikė – jei neklystu, kadaise net buvo vaikų plaukimo trenerė. Tačiau jai irgi teko nelengvas išbandymas, nes filmavimų pabaigoje buvo likęs vienas sudėtingiausių kadrų jūroje, o kaip tik tą dieną kilo didelis bangavimas. Kiekvieną kartą Oonai tekdavo nuplaukti didelį atstumą gilyn į jūrą, sugrįžti ji galėdavo tik su profesionalių gelbėtojų pagalba, kurie pririšdavo ją virve ir partempdavo į krantą.

Kas lėmė jos pasirinkimą šiam vaidmeniui?

Atsitiktinumas. Bandžiau daug aktorių ir daugelis jų buvo tikrai puikios, bet norėjosi tipažo, kuris būtų šiek tiek „atšokęs“ nuo realybės. Netyčia pamačiau Oonos nuotrauką laikraštyje ir iš karto norėjau ištarti kaip vienas Lyncho filmo „Mallholand drive“ personažų: „This is the girl!“. Perskaitęs straipsnį po nuotrauka sužinojau, kad Oona yra aktorė ir režisierė. Tada parašiau jai ir paprašiau atsiųsti bandymus. Oona perskaitė scenarijų ir labai tiksliai suvaidino bandymų scenas. Klausimų nebeliko.

Ar paties gyvenime buvusi patirtis – sanitaro darbas – pravertė kuriant cinišką ligoninės aplinką?

Be abejo, bet kokia patirtis, susieta su filmo tema, padeda. Nors aš dirbau psichiatrinės ligoninės sanitaru jau paskutiniais sovietmečio metais ir nuo to laiko viskas stipriai pasikeitė, bet tuo metu patirti žmogiški ir profesiniai santykiai ligoninėje padėjo rašant scenarijų.

Filmo „Lošėjas“ nuotr./Vytautas Kaniušonis
Filmo „Lošėjas“ nuotr./Vytautas Kaniušonis

Iš kur atėjo filmo idėja?

Idėja gimė gilinantis į ribines situacijas. Nuo pat pradžių su Kristupu norėjome sukurti provokuojantį filmą apie moralinį pasirinkimą ir ieškojome tam ekstremalios terpės. Taip atsirado greitoji pagalba, kurioje visą laiką pakibęs klausimas tarp gyvenimo ir mirties. Nors noriu pabrėžti, kad šis filmas nėra apie medicinos pasaulį ir jo problemas. Sutikome daug puikių medikų, kurie padėjo sukurti maksimaliai realistišką vaizdą ir konsultavo, kad ši išgavota istorija atrodytų kiek įmanoma tikroviška.

Šių metų „Sidabrinės gervės“ ceremonijos tema – emocija. Kaip manote, kokią ryškią emociją pirmiausia patiria „Lošėjo“ žiūrovas?

Nerimą su viltimi.

O kokią emociją jums pačiam kelia šių dienų lietuviškas kinas?

Optimizmą. Akivaizdu, kad prasidėjo lietuviško kino atgimimas. Malonu būti šito proceso dalimi.

O apie ką svajojate, pasiklojęs naujo kino projekto scenarijų?

Svajoju surasti pagrindinius aktorius naujam filmui. Su Kristupu baigiam rašyti naują scenarijų apie aklą šokėją. Tai be galo sudėtingas vaidmuo, reikalaujantis ne tik profesionalių šokio įgūdžių, bet ir sudėtingos emocinės vaidybos amplitudės. Taigi, nauji iššūkiai ant slenksčio.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Kristupas Sabolius
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Kristupas Sabolius
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką