„Mūsų visuomenei Lietuvoje nuolat reikia aiškinti, kas yra klasikinė muzika, kas yra opera. Esu nuo to pavargusi. Nereikia tikėtis, kad daug žmonių tuo domėsis. Tai sunkiai suprantamas menas, reikalaujantis žmogaus poreikio pajusti kultūrą, muziką. Dabar žmonės taip gyvena, kad jiems W.A.Mozartas ar G.Verdi nerūpi“, – sakė sopranas.
S.Stonytės teigimu, daug lemia ir tai, jog Lietuva – maža šalis. „Jei mūsų vidurinioji klasė, kuri sau gali leisti augti kultūriškai ir domėtis menu, būtų daug didesnė, situacija būtų visai kitokia. Mūsų visuomenėje yra labai didelis atotrūkis nuo labai turtingų iki skurdžių žmonių. Nėra daug tokių, kurie nesirūpindami gali skirti lėšų ir laiko savęs tobulinimui, domėtis klasikine muzika, kuri juos papildytų. Dabar poreikio tobulinti save nėra, nes jį užgožia kiti poreikiai – važiuoti į užsienį, užsidirbti, kad išgyventų“, – tvirtino ji.
Klasikinė muzika kartais negali paguosti
Operos solistės teigimu, tai, jog kultūrai skiriama erdvė televizijoje tokia nedidelė, menininkų neskaudina. „Jei bent du žmonės pamatys spektaklį ar operą, jau gerai. Nereikia manyti, kad tai – komercinis reginys, o kultūros televizijos prioritetai kiti. Visuomenės dalis, kuri tuo domisi, labai nedidelė. Nereikia dėl to apgailestauti ar liūdėti. Reikia priimti realybę, tokią, kokia ji yra“, – be liūdesio balse sakė moteris.
„Būna žmogui sako: „Nebūk alkoholikas“, bet jis geria, nes nori užsimiršti. Žmonės žiūri kitas televizijas, labiau linkusias į šou ir komerciją, kad tik pamirštų, kas juos slegia.“
Pasak S.Stonytės, suprantama, kad vargų ir rūpesčių prispausti žmonės abejingi rimtajam menui. „Pavyzdžiui, Alytaus kultūros rūmuose gali dainuoti ir atiduoti širdį, skambės Georgas Friedrichas Handelis, bet žmogus sėdės susigūžęs į paltuką, sušalęs kamputyje ir nežinosi, ką jis galvoja, kai klauso tokią muziką. Daug yra vidinio liūdesio. Sakoma, kad Lietuvoje žmonės nesišypso, tokia bendra atmosfera“, – pripažino dainininkė.
Operos solistė teigė, kad nesmagu, jog kultūros kanalo auditorija gana siaura, bet sakė suprantanti tokį žmonių pasirinkimą. „Žmogui sako: „Nebūk alkoholikas“, bet jis geria, nes nori užsimiršti. Žmonės žiūri kitas televizijas, labiau linkusias į šou ir komerciją, kad tik pamirštų, kas juos slegia. Klausantis G.F.Handelio ariją, pilną subtilaus liūdesio ir gilaus ilgesio, kartais išties gali užplūsti dar niūresnės mintys“, – pripažino S.Stonytė.
