1. Paniškai bijau vorų, gyvačių, pelių. Pamenu, vienoje fotosesijoje reikėjo fotografuotis su smaugliu. Na, galvoju, reikia, tai reikia. Jau, atrodė, nusiteikiau. Tačiau kai atnešė tą gyvį, pradėjau drebėti kaip epušės lapas, akyse ėmė kauptis ašaros. Aplinkiniai dar mėgino įtikinti, kad smauglys aklas, visiškai nepavojingas, nieko blogo nepadarys. Deja, man nepavyko savęs įveikti.
Vorų bijau nuo vaikystės. Kartą nešdama šiukšles laiptinėje pamačiau vorą. Nė pati nepajutau, kaip mečiau iš rankų tą maišą ir klykdama pasileidau namo.
2. Dar nuo vaikystės bijau žaibų ir perkūnijos. Šitą baimę man įvarė bobutė. Kai tik pradėdavo žaibuoti, ji ant galvos užsidėdavo guminį batą ir puldavo melstis. Bobutė tikėjo, kad jei žaibas trenks į žmogų su guminiais batais, tada jis liks gyvas.
3. Nemoku ir niekada neišmoksiu nardyti. Niekaip negaliu suprasti, kaip žmogus gali stačia galva nerti į tamsų vandenį. Kartą netgi atsisakiau darbo pasiūlymo, nes fotosesijos metu man būtų tekę nardyti.
4. Naktimis šneku ir vaikštau. Vaikystėje, būdavo, užmiegu lovoje, o atsibundu ant grindų. Dar artimieji sako, kad miegodama čepsiu ir griežiu dantimis.
 |
| G. Žilinsko nuotr./Skaistė Steikūnaitė |
5. Negaliu pakęsti svogūnų. Nei šviežių, nei virtų, nei keptų. Vien apie juos pagalvojus mane supykina. Lygiai taip pat nemėgstu pieno. Pamenu, kai maža sirgdavau, mama jį pašildydavo ir liepdavo gerti su medumi. Garbės žodis, galvodavau, kad apsivemsiu. Net ir dabar prisiminus tą skonį šiurpas krečia.
6. Kai vaikystėje sirgdavau, o mama duodavo išgerti tabletes, turėdavau specialią vietelę joms paslėpti. Vieną dieną mama tvarkė virtuvę ir sugalvojo atitraukti šaldytuvą. Ir ką jūs manote? Rado krūvą tablečių. Taip buvo atskleistas mano „nusikaltimas“.
7. Kai man buvo treji metukai, išėjau iš namų. Tėtis buvo išvažiavęs į komandiruotę, taigi išsiruošiau jo ieškoti. Tuo metu gyvenome Naujininkų mikrorajone, garsėjusiame ne itin gera reputacija. Be to, ten daug sankryžų, itin intensyvus eismas, tad neradusi manęs mama puolė į paniką. Vėliau ji mane gyvą ir sveiką parsivedė iš policijos komisariato...
8. Turbūt mažai kas patikės, bet aš labai mėgstu gaminti. Ypač, kai yra kam: mylimam žmogui, tėvams, draugams. Pastaruoju metu labai dažnai kepu obuolių pyragą. Tiesa, dar neteko virti cepelinų ir balandėlių, nes įtariu, kad tai itin sudėtinga. Visgi artimiausiu metu reikės pasiryžti.
9. Mokykloje per kūno kultūros pamokas rikiuotėje pagal ūgį visada stovėdavau priešpaskutinė. Labai ilgai išgyvenau, kad taip ir liksiu maža. Vis dėlto štai kokia užaugau – 174 centimetrų ūgio.
10. Esu labai jautri. Verkiu žiūrėdama filmus ar dalyvaudama labdaros renginiuose.
11. Saldumynus labai mėgstu, tačiau niekas manęs nepriverstų suvalgyti juodojo šokolado. O pieninį arba baltąjį dievinu.
12. Labai mėgstu žiūrėti meksikietiškus serialus. Kaip kokia sena bobutė. O štai siaubo fimų nekenčiu, nes tokį pažiūrėjusi negaliu ramiai miegoti.
13. Vaikystėje svajojau tapti veterinare. Galvojau, užaugusi gydysiu gyvulėlius.
14. Esu labai prietaringa. Rankinės niekada nededu ant stalo arba ant žemės, nes tikiu, kad tada neturėsiu pinigų. Taip pat tikiu, kad naktį iš sekmadienio į pirmadienį nesipildo sapnai, nes tai – „tuščias“ laikas. Niekada dovanų nepriimu laikrodžio, nebent sumoku kokį pinigėlį, nes esu įsitikinusi, kad su tuo žmogumi susipyksime. Dėl tos pačios priežasties negalima dovanoti šakučių ir peilių.
15. Neturiu nė vienų sportinių batelių, nesu jų gerbėja. Labiausiai mėgstu aukštakulnius.
