„Prieš metus išleidome albumą „Povandeninės kronikos“, su kuriuo pirmiausia koncertavome Vilniuje, vėliau Kaune, o per visus metus aplankėme daug miestų ir miestelių. Vasarą dalyvavome trijuose festivaliuose – „Mėnuo Juodaragis“, „Be2gether“ ir „Saltsound“. Koncertavome Alytaus, Panevėžio, Šiaulių ir kitose miesto šventėse, – apie aktyvų turą pasakojo dainininkė. – Norėjosi tuos metus kažkaip pažymėti, o Rokas (grupės „Skylė“ lyderis, A. Smilgevičiūtės vyras Rokas Radzevičius – Aut. Past.) jau seniai turėjo idėją, kad reikia visas dainas pabandyti aranžuoti su kameriniu orkestru. Tai – laiptelis aukščiau, veiklos praplėtimas.“
Pasikvietėte jums padėti Andrių Kulikauską. Ar iš tiesų jūsų kelius suvedė Platelių ežeras, prie kurio abu atostogaujate?
Nežinau, ar Plateliai, ar susitikimai užkulisuose, žinojimas, kad su juo ir vaikystėje esi bendravęs, kad tavo tėvai su juo pažįstami, bet kažkaip užsimezgė tas ryšys. (Šypsosi) Dabar Andrius dirba, pluša. (Juokiasi)
Visus metus koncertavote ir keliavote po Lietuvą. Kaip kiti miestai ir miesteliai sutiko jūsų muziką?
Labai įdomu ir mažuose miesteliuose koncertuoti, ypač, kaip būna akustiniai koncertai kamerinėje aplinkoje, jaučiasi artimesnis ryšys. Tie žmonės nėra taip išlepinti renginių, jie visai kitaip priima. Dažniausiai tokie koncertai būna jaukūs. Mano gimtojoje Plungėje buvo įdomu koncertuoti: sėdi santūriai jaunimas, žemaičiai, į batų galus žiūri, o jau po koncerto plojo net atsistoję. (Šypsosi)
Daina „Baltas brolis“.
Jūsų muziką vieni vadina alternatyvia, kiti – konceptualia ar dar kitaip. Kaip jums patiems atrodo, kokia ji?
Net nežinau... Užėmėme tokią nišą, kuri nėra nei avangardas, nei popsas, nei akademinė muzika. Tiesiog atradome savo vietelę. Nesuku sau galvos, kaip mūsų muziką pavadinti. Jeigu alternatyva reiškia dar vieną galimybę, tada iš tikrųjų mūsų muzika yra dar viena galimybė. (Šypsosi)
Per praėjusius „Radiocentro“ apdovanojimus jūsų daina „Jūržolių šokis“ gavo apdovanojimą už „Šviežio garso gurkšnį“. Kaip reagavote, kai jus įvertino kartu su populiariąja muzika?
Tiesa sakant, į „Radiocentro“ apdovanojimus net neplanavau eiti, sugalvojau tik likus porai valandų iki renginio. Apdovanojimas buvo labai netikėtas.
Po truputį pradeda atsigauti visos tos grupės, kurios koncertuoja gyvai. Bent jau man taip atrodo, kai buvo labai sėkmingi metai. Aplinkui žmonės koncertuoja vis daugiau. Jaučiasi gyvos muzikos atgimimas. Tai džiugina, nes reiškia, kad auditorija plečiasi. Pavyzdžiui, Alytuj dalis žmonių net mokėjo tekstus, o per festivalį „Mėnuo vienaragis“ – gerbėjos net mane prarėkė. (Juokiasi) Smagu. Ko čia nepasidžiaugti?
Daina „Jūržolių šokis“.
Jūs su Roku kaip kūrybinis ir šeimyninis duetas – niekad nesusipešate dėl idėjų?
Seniai praėjo tie laikai... Kai esi didelis idealistas, tada idėja yra labai svarbi – tik šitaip ir ne kitaip. Bet vėliau supranti, kad svarbiausia, jog apskritai kažkas įvyktų, o kompromisus daryti daug naudingiau. (Juokiasi) Žinoma, kiekvienas pasakome savo idėjas, vienas kitą pakonsultuojame... (Juokiasi) Kartais Rokas pirmiausia sukuria muziką, o aš ieškau teksto, o kartais mano sukurti žodžiai inspiruoja muziką.
Esi kadaise sakiusi, kad esi uždaro būdo ir mėgsti kalbėti dainomis. Tačiau dabar visai neatrodai tokia...
Galbūt kažkada taip ir sakiau. (Juokiasi) Tikriausiai, kad pasikeičiau. Stipriai pasikeičiau. Tas išsilaisvinimas – tik į naudą. (Šypsosi) Supratau, kad nebėra ko bijoti ir dėl ko abejoti. Tavo gyvenimas yra tavo gyvenimas ir kaip nori, taip jį ir gyveni.
Dėl ko seniau tos abejonės buvo užpuolusios?
Nežinau, gal dėl to, kad pasaulis buvo nepažintas, daug kas atrodė neaišku, neaišku, kokia tavo vieta tame pasaulyje...
O dabar jau aišku?
Taip, dabar jau aišku... (Šypsosi) Dabar man labai geras periodas visomis prasmėmis – tiek kūrybine, tiek visomis kitomis. Kad tik toliau tai tęstųsi...
Scenoje tu kitokia – atrodai rimta, mąsli...
Scena ir gyvenimas – skirtingi dalykai. Kai pradedi tas daineles dainuoti, į kurias visai kita energetika ir krūvis įdėtas, veidas ir surimtėja. (Šypsosi)
Meilės duetas iš roko operos „Jūratė ir Kastytis“.
