Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Socialiniai tinklai: ne tik naujos galimybės, bet ir pavojai

Socialiniai tinklai naudojami ne tik bendravimui ir savirašikai, bet ir įvaizdžio kūrimui
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Žinojimas, jog socialiniame tinkle yra galimybė pateikti save taip, kaip tik norima, suteikia žmogui didesnį kontrolės, galybės ir savo vertės pojūtį.
Šaltinis: 15min
0
A A

Vis labiau populiarėjantys socialiniai tinklai padeda susisiekti su draugais, palaikyti ryšius. Tačiau tiek patys vartotojai, tiek psichologai pastebi, kad kartu jie keičia žmonių santykius ir bendravimo įpročius.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Neseniai vykusios konferencijos LOGIN metu socialinių tyrimų bendrovė „Macroscope“ atliko tyrimą – apklausė 261 konferencijos dalyvį. Tyrimo išvadose rašoma, jog 15,5 proc. tyrimo respondentų yra iki 19 m. amžiaus asmenys. Didžiausia (70,1 proc.) respondentų dalis yra 20–29 m. asmenys, kurių didesnė dalis (41,4 proc.) – iki 25 m. 10,3 proc. tyrimo dalyvių yra 30–39 m., o likę 4 proc. – vyresni.

Paaiškėjo, jog socialiniais tinklais nesinaudoja tik kas dešimtas, o 85 proc. besinaudojančių prie socialinių tinklų jungiasi kasdien. Kiek daugiau nei penktadalis (21,2 proc.) ten praleidžia 3 ar daugiau valandų per dieną.

Tyrimo dalyviai buvo paprašyti prisiminti savo savijautą tomis akimirkomis, kai dėl tam tikrų, nuo jų nepriklausančių priežasčių, negali prisijungti prie savo socialinių tinklų. 5 proc. tikino besijaučiantys gerai arba labai gerai, daugumos (73 proc.) respondentų savijautai šis faktorius įtakos neturi, tačiau 22 proc. apklaustųjų nurodė, kad tokiomis aplinkybėmis jaučiasi blogai arba labai blogai.

Įvaizdžių bendravimas

15min.lt kalbinama Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Daiva Balčiūnienė sakė, kad trumpalaikis susinervinimas šiuo atveju nėra blogas dalykas, tačiau itin prasta savijauta negalint prisijungti prie mėgstamo socialinio tinklo turėtų kelti susirūpinimą.

„Jei grįžus iš darbo įlendama į kokį nors tinklą, kyla graužatis, kad reikėtų užsiimti kuo nors kitu, bet net neišeina atsiplėšti, reikėtų susirūpinti“, – kartu pastebėjo psichologė. Pasak jos, dėl naudojimosi socialiniais tinklais neturėtų nukentėti kitos gyvenimo sritys.

68 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad jų virtualus profilis atspindi tikrąjį jų veidą, tačiau apie kitus taip pat yra linkę manyti tik 24 proc. apklaustųjų. Pasak D.Balčiūnienės, tai yra reiškinys, kurį psichologai vadina projekcija. Ji atsiranda žmonėms nepripažįstant kai kurių nepatinkančių savo savybių ir jas tarsi perkeliant į aplinką.

68 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad jų virtualus profilis atspindi tikrąjį jų veidą, tačiau apie kitus taip pat yra linkę manyti tik 24 proc. apklaustųjų.

„Gal žmogus kažką nutyli ir įsivaizduoja, kad kiti tai daro. Tai, kas pačiam nepriimtina, perkeliama į kitą“, – aiškino psichologė. Taip pat ji pastebėjo, kad žinojimas, jog socialiniame tinkle yra galimybė pateikti save taip, kaip tik norima, suteikia žmogui didesnį kontrolės, galybės ir savo vertės pojūtį.

„Apskritai visuomenei labai svarbu įvaizdis“, – pastebėjo D.Balčiūnienė. Pasak jos, tai vertybė, kuri padeda versle, reklamoje. Bendravimas socialiniuose tinkluose netgi gali būti laikomas įvaizdžių bendravimu. „Nenoriu visko nuvertinti. Bet yra tikimybė, kad kai mano įvaizdis bendrauja su jūsų įvaizdžiu, nukenčia autentiškumas“, – sakė psichologė, bet pridūrė, kad dauguma naujovių neretai būna sutinkamos priešiškai, tačiau kategoriškai tvirtinti, jog jos labai blogos ar labai geros, negalima.

Nauda ir problemos

Tyrimo dalyvių taip pat buvo teiraujamasi, kokią naudą jiems duoda naudojimasis socialiniais tinklais. Asmeninių ryšių palaikymą čia įvardijo 7 iš 10 respondentų, profesinių – 9,8 proc. apklaustųjų. Naujų ryšių užmezgimą įvardijo 8,2 proc., saviraišką – 7,4 proc.

Vis dėlto daugelis respondentų pripažįsta ir pabrėžia bendraujant tokiu būdu atsirandančias problemas. Jie pastebi besikeičiančias bendravimo tradicijas, kurios savo ruožtu skurdina žmonių santykius. Be to, bendravimo gyvai įgūdžių praradimą kaip pasekmę įvardijo 18,9 proc. apklaustųjų.

D.Balčiūnienė aiškino, kad bendraudami socialiniuose tinkluose žmonės jaučiasi palaikantys ryšį. „Poreikis palaikyti ryšį išlieka, tik forma keičiasi. Todėl jie (socialiniai tinklai – aut. past.) ir populiarūs“, – sakė ji.

Psichologė atkreipė dėmesį, jog socialiniais tinklais mieliau naudojasi vaikai, jaunimas, nes jie su šia galimybe susipažįsta anksčiau. „Jiems tai atrodo savaime suprantama, kaip man kadaise atrodė suprantama kalbėtis telefonu, – kalbėjo moteris, tačiau pastebėjo, kad kai kurių respondentų įvardyta bendravimo įgūdžių praradimo problema iš tiesų yra: –  Manau, kad yra tokia grėsmė. Bendravimo gyvai įgūdžiai gali keistis, nes įprantama mintis reikšti kitaip.“

„Respondentai jaučia, kad norint naudotis socialinių tinklų pranašumais neįmanoma išvengti trūkumų. Tarkime, socialiniai tinklai suteikia galimybę būti arčiau draugų, su kuriais nebūtų galimybės taip daug bendrauti kasdien, tačiau tenka susitaikyti su triukšmu, kurį generuoja, pavyzdžiui, į draugus besiprašantys nepažįstami žmonės arba reklamos srautas“, – kitas atsirandančias problemas vardijo atlikto tyrimo vadovė Renata Lazdin.

Ji pastebėjo, kad dažniausiai minima negatyvi dalyvavimo socialiniuose tinkluose pasekmė yra nereikalingas laiko gaišimas, ką lemia pirmiausia imli laikui bendravimo forma – nuotraukų peržiūrėjimas, komentavimo tradicija ir panašiai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką