„Pati savęs dažnai klausiu: ar kada nors pajėgsiu gyventi sėsliai? – šypsosi. – Bet jei nepajėgsiu – tai ir negyvensiu. Visgi nesu naminė katė, o laukinės kambaryje juk neuždarysi...“
Solveiga nesutinka su stereotipais, kad gražios merginos yra tarsi išlepusios princesės. Populiarumas ir pinigai jos nė kiek neišlepino. O ir paprasto darbo ji nesibodi.
„Aš – ta princesė, kuri užaugo darže žirnius ravėdama, o ne po čiužiniu jų ieškodama“, – juokiasi ir priduria, kad jai teko dirbti sunkius emigrantės darbus, garažuose plovė automobilius, vyko savanoriauti į Afrikos džiungles, gyveno lūšnose, miegojo oro uostuose ant grindų...
„Neieškau tik patogumų, – tikina, – suprantu, jog nuotykiai ir tikrasis gyvenimas prasideda ten, kur baigiasi komforto zona.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“
TAIP PAT SKAITYKITE: Solveiga Mykolaitytė gerbėjus lepina vaizdais iš tolimosios Nikaragvos
