Pjesė „Karo dievas“ sukasi apie dvi viduriniosios klasės poras, susitinkančias aptarti tarp jų vaikų kilusias muštynes. Tai tariamai civilizuotas, išorinio manieringumo ir buržuaziško mandagumo pridengtas susitikimas, vėliau peraugantis į tragikomišką mizansceną, pilną apsižodžiavimo ir paniekos vieni kitiems.
Ryškiaspalviame kambaryje vykstantis dialogas buvo dar labiau nuspalvintas įspūdinga A.Tamulytės ir itin emocinga G.Savicko vaidyba.
„Kur yra žmogus, ten visada bus karas. Žmogus yra labai individualus, egoistiškas, susikoncentravęs į savo asmeninius tikslus. O kai susitinka tokie du, įvyksta nesusipratimas idėjiniame, buitiniame ar kituose lygmenyse, kuris lengvai gali virsti karu, – kalbėdamas apie spektaklio temą, sakė D.Kazlauskas. – Šioje pjesėje priešpriešinami suaugusieji ir vaikai, kurie savo problemas išsprendžia paprastai: kaltas, „gavai į dūdą“, o kitą dieną mes vėl draugai. Tuo tarpu suaugusieji įklimpsta taip smarkiai, kad ant kortos pastatomas net šeimų likimas.“
D.Kazlausko spektaklis palydėtas gausiomis ovacijomis, o pats režisierius ir aktoriai apdovanoti gėlių puokštėmis. Į kai kurių iš jų rankas pateko ir tulpės, spektaklyje tapusios vienu iš įtužio objektų.
Spektaklio premjeroje buvo galima išvysti būrį puikiai visuomenėje pažįstamų veikėjų: aktorius Rasą Samuolytę, Dainių Gavenonį, Rimantę Valiukaitę, Ramūną Cicėną, Aistį Mickevičių, Darių Auželį, buvusį kultūros ministrą Remigijų Vilkaitį.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Giedrius Savickas |
Spektaklis paremtas tikra istorija
Šis spektaklis pastatytas pagal 2006 metais parašytą prancūzų dramaturgės Yasminos Rezos pjesę. Tai – jau trečiasis lietuvių darbas, paremtas šios autorės kūriniais. Pirmasis – 2010 metų vasarį Rusų dramos teatre pristatytas Jono Vaitkaus spektaklis „Atsitiktinis žmogus“, o tų pačių metų rugsėjį teatruose pasirodė Dainiaus Kazlausko režisuotas „Menas“.
Y.Rezos teigimu, parašyti pjesę ją paskatino tikras įvykis.
„Kai mano sūnui buvo 13 ar 14 metų, tarp dviejų jo draugų kilo muštynės. Berniukai apsikumščiavo ir vienas iš jų neteko danties. Po kelių dienų aš sutikau nukentėjusio berniuko mamą ir pasiteiravau, ar jam geriau, o ji man atsakė: „Jūs įsivaizduojate, jo [kito berniuko] tėvai man nė nepaskambino“. Tada man nušvito – juk tai nuostabi tema!“ – sakė Y. Reza.
Už šią pjesę Y.Reza susižėrė prestižinius „Olivier“ ir „Tony“ apdovanojimus, Brodvėjuje pastatytame spektaklyje vaidino „Sopranų“ žvaigždė J.Gandolfinis, o didiesiems ekranams pjesę adaptavo skandalingas lenkų režisierius Romanas Polanskis.
Kritikai, analizuodami Y. Rezos pjeses, dažnai lygina jų tematiką su W.Goldingo knyga „Musių valdovas“, kurioje taip pat pasireiškia vaikų žiaurumas, arba netgi su psichologo P.Zimbardo atliktu „Stanfordo kalėjimo eksperimentu“, kurio esmė – išanalizuoti žmogiškąją prigimtį ir galios įtaką individų veiksmams.
Tiek „Menas“, tiek „Karo dievas“ įrodo, kad net patys maloniausi žmonės gali būti žiauriausi barbarai – viskas dėl instinkto, prasiveržiančio pro išorinį blizgesį. Visa tai Y. Rezos pjesėse lydi nemaža porcija subtilaus humoro.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Spektaklio akimirka |
