Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Su kraštiečiais susitikęs Regimantas Adomaitis – apie vaikystę Pasvalyje ir povo plunksnas mylimajai

Sausio 31-ąją 80-mečio sulaukęs aktorius Regimantas Adomaitis šventinėmis gimtadienio nuotaikomis gyvena jau kone antra savaitė. Paminėjęs gražią sukaktį bičiulių ir kolegų apsuptyje, dar vienos dozės sveikinimų jis sulaukė iš savo kraštiečių. Sostinės Karininkų ramovėje penktadienio vakarą jam ilgiausių metų linkėjo gimtojo miesto žmonės – Pasvalio kraštiečių bendrijos nariai.
Regimantas Adomaitis
Regimantas Adomaitis / Kęstučio Svėrio nuotr.

„Man nepaprastai malonu susitikti su pasvaliečiais. Jaučiuosi lyg atėjęs į šeimą. Kalbos pasvalietiškos, tikiuosi, neužmiršot“, – nuo scenos į kone pusšimtį susirinkusių tarmiškai kreipėsi R.Adomaitis.

Apie savo gimtąjį kraštą aktorius iki šiol pasakoja poetiškai. Tačiau, kaip pats sako, kaip neromantizuosi, kai ten prabėgo tiek daug gražių gyvenimo metų, ten ir vaikystė praleista, ten ir mokyklą aktorius baigė.

Tiesa, keletą metų jis gyveno Šimonių kaime ir tik vėliau persikraustė į Pasvalį. Apie miestą, kuris jam iki šiol labai brangus, o aktorius mielai pasidalijo prisiminimais iš vaikystės.

Kęstučio Svėrio nuotr./Regimantas Adomaitis
Kęstučio Svėrio nuotr./Regimantas Adomaitis

„Tėvai gyveno ant pat Mūšos kranto. Ta upė mums kažkokia ypatinga buvo: pavasarį stebėdavom, kaip ledai išplaukia, vasarą su broliu Vidu žuvis plikom rankom gaudydavom. Nebuvo nei valo, nei kabliukų, bet mes iš vielos pasidarydavome – sulenki, ir kabliukas. O valą susukdavom iš arklio uodegos po kelis plaukus surišdavom ir gerai buvo.

Tik gerokai vėliau į Pasvalio turgų pradėjo važiuoti verslininkai iš Latvijos, ėmė pardavinėti ir valus, ir kabliukus“, – prisiminimais dalijosi R.Adomaitis.

Žuvys aktoriui sunkiai kibdavo ir turint kokybiškesnę žvejojimo įrangą, bet tuomet, vaikystėje, jis prisimena sykį pagavęs milžinišką laimikį. „Jos net ištraukti iš vandens negalėjau. Šaukiau tėvą, šis atbėgo su kibiru gaudyt. Įsivaizduokit – žuvis kibire!“ – juokėsi jis.

Kęstučio Svėrio nuotr./Zinas Kazėnas, Regimantas Adomaitis
Kęstučio Svėrio nuotr./Zinas Kazėnas, Regimantas Adomaitis

Vėliau su broliu bučius iš vytelių nusipindavo, jais žuvis bandė gaudyti. „Kartą traukiu bučiuką, jis visas tirta, dreba. Net ir man kinkos pradėjo drebėti, bet ištraukiu ir žiūriu – šeši lynai. Tais laikais tai buvo tikras grobis“,– pasakojo R.Adomaitis.

TAIP PAT SKAITYKITE: Aktoriui Regimantui Adomaičiui – 80 metų: „Mano širdy teatro nebėra. Meilė jam baigėsi, liko tuštuma“

Tuomet jis irgi nusprendė, kad laikas kokį pinigą kitą uždirbt ir sugalvojo, kad reikia lyną parduoti. „Viskas būtų gerai, bet tokią didelę kainą užkėliau, kad niekas to lino nepirko ir teko neštis jį namo“, – prisiminė aktorius.

Tai tik viena R.Adomaičio istorija, o jų jis turi begales – kaip eidavo į pušynėlį fizikos uždavinių spręsti, kaip ten bandė rašyti savo pirmąjį eilėraštį, nors taip padoraus sakinio ir nesurezgė, kaip merginų palankumą pelnyti bandydavo.

„Buvau vieną mergaitę įsimylėjęs. Kur ji gyveno, šiandien ir nežinau, tačiau tą pačią mokyklą lankėme. Žinote, kaip savo meilę reikšdavau? Mūsų kaimynas buvo gana stambus ūkininkas, jis laikė net povą, o tas povas mesdavo plunksnas. Oi, kokios tos plunksnos gražios! Prisirinkdavau tų plunksnų ir kai eidavau į mokyklą, tai mergaitei nunešdavau povo plunksną. Kai kas mane vadina romantiku, idealistu, bet gal ir tikrai – buvau truputį romantikas, man buvo gražu“, – pasakojo R.Adomaitis.

Pasvalyje užsimezgė ir aktoriaus meilė teatrui, ten ėmė lankyti mokykloje suburtą dramos būrelį. Į miestą atvažiuodavo gastroliuojantys teatrai, dažniausiai – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras. „Į artistus žiūrėdavom užsikniaubę rankomis prie scenos – taip įdomu buvo!“ – pasakojo R.Adomaitis.

Kęstučio Svėrio nuotr./Regimantas Adomaitis
Kęstučio Svėrio nuotr./Regimantas Adomaitis

Vėliau aktorius pradėjo vis dažniau ir į Vilnių važiuoti. Tačiau kone 200 kilometrų kelionė tęsėsi maždaug... 9 valandas. Nuo Pasvalio tekdavo siauruku riedėti iki Šiaulių o ten sulaukus plačiabėgio traukinio iš Klaipėdos persėsti kelionei į sostinę.

Nuo pat mažens R.Adomaitis ir jo brolis Vidas visur laikėsi išvien. „Aš gal judresnis buvau, Regimantas toks flegmatiškesnis. Nors ištisai jį mėgdžiojau, kartu laivus darydavom, iš lanko šaudydavom, jei jis dienoraštį ėmė rašyti – ir aš iš paskos, jis sidabro medaliu mokyklą baigė, ir man taip reikėjo, ir aš sidabro“, – juokėsi V.Adomaitis.

Kęstučio Svėrio nuotr./Broliai Vidas ir Regimantas Adomaičiai
Kęstučio Svėrio nuotr./Broliai Vidas ir Regimantas Adomaičiai

„Mokykloje bandžiau eiti paskui brolį, vaidinti, tačiau nepasakyčiau, kad man tai patiko. Labiau mėgau muziką. Pats išmokau iš gaidų skaityt, pats groti, pats susitaisiau sulūžusią gitarą, net norėjau studijuoti muziką, bet kažkaip pakrypo kitaip viskas. Nors ir chore dainavau, o ir dabar dar dainuoju“, – 15min pasakojo V.Adomaitis.

V.Adomaitis – didelis R.Adomaičio kūrybos gerbėjas, jei tik gali – visur lydi jį, palaiko. Kartu atvyko ir į susitikimą su pasvaliečiais. Čia buvo galima sutikti ir daugiau žinomų Pasvalio krašto žmonių, tarp jų – Pasvalio kraštiečių bendrijos pirmininką, prof. Rimantą Kanapėną, menininką Ziną Kazėną gydytoją Genovaitę Jusaitienę, prof. Joną Aničą, dirigentą Petrą Vaičekonį ir daugelį kitų.

TAIP PAT SKAITYKITE: Jubiliejinėje Regimanto Adomaičio šventėje aktoriui ilgiausių metų linkėjo ir sūnūs, ir teatro elitas​

TAIP PAT SKAITYKITE: Regimanto Adomaičio 80-mečio šventėje – teatro grandų dėmesys, nauja knyga ir smėlio pilių leitmotyvas​

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Užsisakykite 15min naujienlaiškius