Kaip „15min“ teigė Santariškių klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriuje dirbanti medicinos mokslų daktarė Ilona Taluntienė, atšilus orams, pavasarį, vasarą medikai išties sulaukia daugiau ligonių, besiskundžiančių dėl sunkumo kojose, skausmų bei patinimo. Prastesnė savijauta paaiškinama tuo, kad esant šiltiems orams kraujagyslės darosi pralaidesnės, silpnėja venų sienelių tonusas, būtent todėl kojos ir tinsta, venos plečiasi.
Kenčiantiems dėl išsiplėtusių venų I.Taluntienė pirmiausia patarė nekentėti bei neužsiimti savigyda: „Dėl kamuojančių skausmų ar kitokių diskomfortą sukeliančių būsenų pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu, būtent jis ir skirs tinkamą gydymą.“ Pasak medikės, tai gali būti ir geriamieji preparatai – tabletės, kapsulės, ir tepalai, ir kompresinė terapija – jos metu kojos suspaudžiamos specialiais tvarsčiais ir tada kraujas geriau cirkuliuoja. Specialistė patarė užklupus skausmams nedelsti, juolab kad patekti pas kraujagyslių chirurgą nėra sudėtinga – tereikia šeimos gydytojo siuntimo.
Patarimai keliaujantiems ir poilsiaujantiems
Ne už kalnų vasara – kelionių metas, kai nemažai daliai žmonių tenka skristi lėktuvu ar įveikti šimtus kilometrų traukiniais, automobiliais. Daugeliui kojų venų ligų kamuojamų žmonių pažįstamas „sustingusių“ kojų ar varginanti sunkumo būsena porą trejetą valandų praleidus lėktuve ar mašinoje. Paklausta, ką patartų tokiems keliautojams, I.Taluntienė akcentavo, kad pirmiausia būtina pasirūpinti giliųjų venų trombozės profilaktika. Pasak jos, kai ilgai nejudame, vartojame mažai skysčių, giliosiose venose kraujo tekėjimas lėtėja, o tai didina trombozės galimybę. Todėl ir skrendant lėktuvu, ir ilgiau važiuojant automobiliu ar traukiniu, reikėtų dėvėti kompresines kojines, gerti kuo daugiau skysčių ir daryti nors paprasčiausią mankštą – judinti, kraipyti pėdas.
Nesvarbu, atostogausite Lietuvoje, ar užsienyje, geriau saugoti kojas nuo karščio, tiesioginių saulės spindulių. Karštis – nesvarbu, ar tai būtų saulė, ar kaitinimasis pirtyje – skatina kraujagyslių plėtimąsi, todėl jo patartina vengti. „Jau geriau pabraidyti ar paplaukioti vėsesniame vandenyje, gerai veikia ir šaltas ar kontrastinis dušas. Be to, jei tik yra galimybė, ilsintis kojas rekomenduojama laikyti šiek tiek pakeltas“, – patarė I.Taluntienė. Ir darbo metu, ir besiilsint, polinkį į kojų venų ligas turinčioms moterims derėtų pamiršti aukštakulnius, kulniuko aukštis turėtų būti ne daugiau kaip 3 cm.
Profilaktika labiau rūpi jaunajai kartai
Nors vasarą kojų venų ligų problemos paaštrėja, paprastai šiuo metų laiku venų operacijų daroma mažiau. „Dėl pačių operacijų jokių apribojimų, susijusių su metų laikais, nėra, tačiau vasarą, kai šilta, nepatogus pats pooperacinis periodas. Juk tada reikia, kad koja būtų subintuota, tenka nešioti kompresines pėdkelnes“, – aiškino medikė. Būtent todėl, anot jos, venų operacijai dalis žmonių verčiau renkasi šaltąjį sezoną.
Medikai iki šiol negali paguosti tų, kurių giminėje išryškėjęs polinkis sirgti kojų venų ligomis. Pasak mokslų daktarės, jei giminėje buvo sergančių kojų venų ligomis, tikimybė, kad susirgsite ir jūs, išlieka apie 60 proc. „Todėl jei yra paveldėtas polinkis sirgti venų ligomis, verta nuo pat paauglystės stebėti savijautą ir kuo anksčiau imtis profilaktinių priemonių, pasikonsultuoti su specialistais“, – patarė medikė. Paklausta, galbūt lietuviai pastaruoju metu labiau rūpinasi ligų profilaktika, gydytoja nebuvo labai didelė optimistė, tačiau pripažino matanti, kad jaunoji karta yra aktyvesnė, labiau rūpinasi savo sveikata. „Manau, jiems tiesiog reikia būti sveikiems, gerai atrodyti, išlikti konkurencingiems darbo rinkoje. Tuo tarpu vyresnės kartos atstovai dažniau išlieka gana konservatyvūs“, – apibendrino medikė.
Skrendant lėktuvu, ilgiau važiuojant automobiliu ar traukiniu, reikėtų dėvėti kompresines kojines, gerti kuo daugiau skysčių ir daryti nors paprasčiausią mankštą – judinti, kraipyti pėdas.
Venų ligos: rizikos veiksniai
Dažniausiai kojų venų ligos išsivysto žmonėms, paveldėjusiems silpnesnius kojų venų vožtuvėlius, tačiau neretai prisideda dar keli rizikos veiksniai:
- moterys venų ligomis serga dažniau nei vyrai;
- su amžiumi šių ligų tikimybė didėja;
- įtakos turi stovimas ar sėdimas darbas, dideli fiziniai krūviai;
- nėštumas;
- antsvoris;
- lėtinis vidurių užkietėjimas;
- geriamųjų kontraceptikų vartojimas.
Venų ligos
Venų varikozė – tai poodinių venų išsiplėtimas, sukeltas jų vožtuvų nesandarumo ir venos sienelės raumeninio-elastinio sluoksnio silpnumo. Dėl varikozės atliekama daugiausiai kojų venų operacijų. Tiesa, jei liga nėra labai pažengusi, tai dažniausiai būna kosmetinės operacijos. Paviršinių venų varikozė dažniausiai išryškėja iki 35 metų, o vėliau progresuoja.
Tromboflebitas – tai paviršinių venų uždegimas. Viena iš šios ligos priežasčių – venų išsiplėtimas. Tromboflebitas gali išsivystyti, kai sutrinka kraujo apytaka varikoziniuose mazguose ir dėl to jose atsiranda uždegiminių pakitimų. Jei tromboflebitas išplitęs, gali būti reikalinga chirurginė operacija.
Tromozės arba kraujagyslių užsikimšimai dažniausiai pasitaiko giliau esančiose kojų ir dubens venose. Ūminės trombozės atveju, norint išvengti pavojingų pasekmių, būtinas skubus medicininis gydymas.
Kada kreiptis į medikus?
Į kraujagyslių chirurgą verta kreiptis, jei pasireiškia tokie venų ligų požymiai:
- kojos greitai pavargsta, kamuoja „švininių“ kojų pojūtis;
- kojas skauda ilgai sėdėjus ar stovėjus;
- vakarais kojos patinsta;
- išryškėjęs kojų poodinių venų piešinys;
- naktimis vargina pasikartojantis mėšlungis;
- pakinta kojų odos spalva
- giminėje buvo žmonių, sirgusių kojų venų ligomis.
