TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Sunku ištarti „sudie“

Ramunė Pajuodytė
Gedimino Žilinsko nuotr. / Ramunė Pajuodytė
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Sveika Ramune. Mane kamuoja didelis ir be galo sunkus klausimas: supratau, kad nebemyliu savo vaikino, bet niekaip nesiryžtu pasakyti jam „sudie“. Jis labai geras, atsidavęs man, rūpestingas.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Tačiau mano akys nuolat dairosi kitų, manęs jis seniai nebetraukia kaip vyras, man nuobodu su juo, o juk taip neturi būti. Išgyvenom tiek puikių akimirkų ir jis yra be galo brangus man žmogus. Kaip neįskaudinant ar kuo mažiau jį įskaudinant man išeiti? Eglė.

Sveika, Egle. Tikrai sunku būti tuo budeliu, kuris praneša, kad jausmai baigėsi, matydamas, koks tai yra skaudus smūgis artimam žmogui. Paradoksalu, bet tam, kurį palieka savotiškai gali būti net lengviau: jis bent jau gali liūdėti, pykti, sielvartauti, o kaip išgyventi visus kankinančius jausmus paliekančiajam? Juk jie ne ką lengvesni: tai ir skausmas, ir liūdesys, ir kaltė, ir begalė kitų.

Skausmas neišvengiamai bus ir jo neišmatuosi lyg kokiu termometru: kaip mažiau ar daugiau skaudės. Koks bebūtų tavo pasirinktas būdas pasakyti, kad nebemyli, vis tiek tai yra atstūmimas, ir jis bus skaudus bet kurio atveju. Net jei labai atsidavusiai mylime mus paliekantį žmogų, atstūmimas visad sukelia apmaudą, širdgėlą, kerta per savo kaip vyro/moters tapatumą, žeidžia savimeilę, supurto visą asmenybę. Nebent esam tiek dvasiškai pažengę, kad peržengiam savo ribas, pamirštam save, bet tuomet, ko gero, negyvename pasaulietiško gyvenimo.

Žinoma, galima bent jau gražiai išeiti iš santykių. Manau, pati supranti, kad delsdama pasakyti tiesą draugui, elgiesi negarbingai. Bandydama vilkinti laiką, tu skaudini jį dar stipriau, o tavo graužatis, kaltė savo ruožtu stiprėja. Tavo draugas turbūt vertas tavo pagarbos, kad tu jo daugiau neapgaudinėtum būdama kartu ir nemylėdama. Tu nesi kalta dėl to, jog pajutai, kad nebenori būti kartu ir nesi atsakinga už draugo gyvenimą. Buvimas vien iš gailesčio, dėkingumo niekad nepasiteisina. Juk ir jis vertas meilės, žmogaus, kuris jį iš tikrųjų atsidavusiai mylėtų. Galų gale jis ne vaikas, o suaugęs žmogus, atlaikys, ištvers. Gal jo tobulėjimui reikia šių skausmingų išgyvenimų ir ne tu čia šiuos dalykus sprendi.

Tu gali padėkoti draugui už viską, kas buvo gražu tarp jūsų, pasakyti, kas tave labiausiai jame žavėjo, galų gale palinkėti jam laimės, meilės ir visko, kas gyvenime geriausia. Kiekvienas santykis mūsų gyvenime yra neatsitiktinis, mes kažko iš to žmogaus turėjome pasimokyti, pasisemti, kažką tas žmogus mumyse atgaivino, pažadino. Deja, kai santykiuose nebevyksta kūryba, kai žmonės nebetobulėja kartu, geriausia atsisveikinti. Stiprybės tau ir drąsos!

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką