Ispanės laukia gėlių
„Aš tave myliu ir svajoju būti su tavimi ne tik šią dieną, bet ir visą gyvenimą.“ Spalvingus atvirukus su tokiais prisipažinimais kasmet Vasario 14-ąją gauna milijonai ispanų. Prie atviruko paprastai pridedama dovanėlė – ne itin brangi, bet kupina slaptos prasmės: kuklus papuošalas, tortas, saldainių dėžutė ir netgi... knyga. Pastaroji – tiems, kurie dar galutinai neįsipainiojo į interneto tinklus ir mėgsta pasėdėti su tomeliu rankose. Dovanėles daugiausia perka ispanai vyrai, kurie šiaip jau paprastą dieną parduotuves apeina iš tolo, palikdami šią privilegiją (ar malonumą) dailiosios lyties atstovėms. Tiesa, ir damos nepalieka be dėmesio vyrų, jaunikių, sentimentalių draugų ir gerbėjų. Bet, kalbama, tik tam, kad dar kartą primintų apie save.
Iš dovanų, kaip rodo statistika, ispanės labiausiai mėgsta gėles. Nieko keista, nes gėlių kalba padeda net patiems nedrąsiausiems vyrams išreikšti slapčiausius jausmus, neištariant nė vieno žodžio. Gaus senjora raudoną rožę ir žinos, kad yra aistringai mylima. Oranžinė lelija reiškia pasiūlymą tekėti, baltoji žada amžiną ištikimybę, padovanota jazmino šakelė byloja vien apie draugystę ir bičiuliškus santykius, o įteiktas vienas vienintelis gvazdikas, kad iš jo gali nieko daugiau nesitikėti.
Ispanų vyrus tokia iškalbinga gėlių simbolika tiesiog gelbsti: nereikia sukti galvos dėl dovanos, o pardavėjos, puikiai įvaldžiusios „žiedų abėcėlę“, neleis pasirinkti netinkamai. Vasario 14-ąją jos tiesiog išima iš lentynų gėles su nepageidautina simbolika. Ir vyrai patikliai atveria pinigines. Štai pernai per Įsimylėjėlių dieną jie paklojo už gėles 120 mln. eurų.
Šiuolaikinės ispanės į šią šventę yra įpynusios naują detalę, kurios lyg ir negalima vadinti itin moralia. Jos ima ir patikrina savo šeimyninių ryšių tvirtumą, pasitelkdamos... privačius detektyvus. Dažniausiai į juos kreipiasi pavydžios žmonos, įtariančios savo brangiausiuosius neištikimybe. Sekliai mielai imasi delikačios užduoties, ir šv.Valentino dieną dirba padidintu krūviu.
Dovana – ir šuneliui
Na, o anglai šv. Valentino dieną mini nuo seno. Dar viduramžių laikų Anglijoje buvo paplitęs paprotys rinkti sau Valentiną kitiems metams. Į dėžę buvo metami lapeliai su merginų ir vaikinų vardais, o paskui burtų keliu traukiami. Pietų Škotijoje lapelius traukdavo trissyk. Jeigu kurį nors vardą vaikinui ar merginai pasisekdavo ištraukti tris kartus iš eilės, tai būdavo laikoma būsimos santuokos ženklu. XVII amžiuje tradicija rinkti mylimąjį ar mylimąją metams gyvavo jau kaip pokštas, patikdavęs ne vien jaunimui. Vyrai – Valentinai – dažniausiai moterims dovanodavo pirštines, žiedus, kartais – pinigų. Kaimuose dovanėlės būdavo paprastesnės. Tarkim, iš šiaudų nupintas kaspinas – meilės sąjungos simbolis.
Nerūpestingi italai laiko pareiga dovanoti savo mylimosioms saldumynų. Italijoje ši diena taip ir vadinasi – „saldžioji“.
Pirmieji rašytiniai pasveikinimai šv.Valentino dienos proga Anglijoje atsirado 1761 metais. Iš pradžių tai buvo nesudėtingos baladės ir eilės, derinamos su graviruotu ornamentu. Vėliau atsirado perpus sulankstomi atvirukai, į kurių vidurį buvo galima įrašyti asmeninį sveikinimą. Karalienės Viktorijos epochos laikais atvirukų kiekis, gautas per šv. Valentino dieną, liudijo apie jaunos panelės pasisekimą visuomenėje. Kartais merginos gudraudavo: pačios prisipirkdavo atvirukų ir išsiųsdavo juos savo adresu. Šis įprotis populiarumo viršūnę pasiekė 1870 metais, kai Anglijos paštas užregistravo 1 545 735 sveikinimus. Gaila, tačiau XX a. pradžioje ši tradicija visiškai išblėso. Žinoma, atvirukai siunčiami, tačiau jų vietą užėmė kitos dovanos: papuošalai, tortai, saldainių dėžutės – ir viskas širdelių formos. Anglai mėgsta spausdinti sveikinimus periodinėje spaudoje – tai laikoma gero tono ženklu. Štai populiarusis laikraštis „The Time“ per šv. Valentino dieną net tris savo puslapius skiria sveikinimams. Beje, romantiški ūkanotojo Albiono gyventojai Vasario 14- ąją stengiasi pradžiuginti ne tik savo mylimuosius, draugus ir pažįstamuosius, bet ir augintinius. Labiausiai čia mylimi šunys ir žirgai.
Praktiški ir nelabai
Nerūpestingi italai laiko pareiga dovanoti savo mylimosioms saldumynų. Italijoje ši diena taip ir vadinasi – „saldžioji“.
Meilės ketureilius pirmieji sugalvojo galantiškieji prancūzai. Tiesa, dabar dailiosios lyties atstovės labiau džiaugiasi, jeigu, atidariusios dėžutę, be karštų eiliuotų žodžių, randa dar ir papuošalą ar šiaip kokį nors širdžiai malonų daikčiuką.
Japonijoje ši diena priklauso ne tiktai įsimylėjėliams. Atvirukais ir prisipažinimais meilėje dalijasi ir geri draugai, kolegos. Vakarais jaunimas suplūsta į kavines ir restoranėlius. Priimta užsisakyti ką nors saldaus – ledų ar pyragaičių su plakta grietinėle.
Suomijoje įvairias dovanėles Vasario 14-ąją priimta dovanoti mylimoms mamoms, nes nei specialios Motinos dienos, nei Kovo 8-osios ten nesama. Netgi vaikų darželiuose mažieji išpjausto iš popieriaus mažytes širdeles ir įteikia jas brangiems ir artimiems žmonėms.
Amerikiečiai paprastai dovanoja savo mylimiems žmonėms praktiškus daiktus – juk tai tikrai racionali tauta. Kita vertus, kodėl gi ne – juk graži suknelė, įteikta mylimai moteriai, taip pat yra kilnių jausmų išraiška.
Mylintys vokiečiai vyrai daugiausia dovanoja savo moterims turistinius kelialapius. Mat tai kone daugiausiai keliaujanti tauta pasaulyje. Šv. Valentino dienos proga nemažai tikisi užsidirbti iš turistaujančių tautiečių viešbučiai, restoranai ir kavinės. Lankytojams privilioti jie prigalvoja pačių įvairiausių triukų. Štai vienas prašmatniausių Miuncheno viešbučių „Mandarin Oriental“ neseniai pasiskelbė parengęs specialų pasiūlymą Įsimylėjėlių dienai. Programa „Geriausi merginų draugai – briliantai“ patiks visiems, kurie mėgsta ištaigingą poilsį ir brangias dovanas.
Svečiams siūloma apsistoti prabangiame viešbučio „Mandarin Suite“ numeryje, pro kurio langus atsiveria puikus vaizdas į Miuncheną. Apsistojus numeryje, jų lauks šampano „Dom Perignon“ butelis ir braškės šokolade, o ryte pusryčiai su šampanu bus patiekti tiesiai į lovą. Šventiniai pietūs iš šešių patiekalų viešbučio restorane taip pat nepaliks abejingo nei vieno. Pačiu neįprasčiausiu pietų patiekalu taps desertas, puoštas žiedu su vieno karato briliantu ir pagamintas garsaus juvelyro Hanso Šterno.
Pasiūlymo kaina siekia 14209 eurus. Į ją įtraukta viena naktis viešbutyje ir visos išvardintos paslaugos.
Viešbutis yra parengęs ir kur kas kuklesnę programą, kainuojančią nuo 1500 eurų už naktį. Žiedo alternatyva šiuo atveju taps aukso grandinėlė su pakabuku.
