Su šių desertų akims kūrėja Deimante susitikome Vilniuje įsikūrusiame „Lithuanian Design Block“ ir karštą dieną gaivindamosi šalta kava kalbėjomės apie ilgai pašnekovės minčių neapleidusią idėją kurti ką nors materialaus, apčiuopiamų ir išliekančio.
Pirmą kartą „Tadam!“ riestainėlius pamačiau praėjusiais metais vykusioje kalėdinėje daiktų mugėje. Ar tai buvo desertų akims pradžia?
Taip, tai buvo pati pradžia. Mugėje dalyvavome ne tik su pakabukais, turėjome ir daugiau daiktų – skandinaviško stiliaus baltų eglučių, „kalbančių“ pirštinių, kalėdinių žaisliukų, atvirukų. Mugė labai gerai išgrynino dalykus, kas yra kas, pamatėme, į ką verta sutelkti dėmesį. Žmonės buvo sužavėti papuošalų, mes vos spėjome pakuoti!
 |
| „Tadam“ desertai akims |
Ką veikei prieš pradėdama kurti papuošalus? Ką studijavai?
Nuo vaikystės buvau linkusi į meną, norėjau stoti į Vilniaus dailės akademiją, bet mokyklą baigiau būdama vos 17 metų, tėvų įtaka nugalėjo. Nors mano tėtis buvo menininkas ir galėjo gyventi iš meno, gimdytojai manė, kad man reikia rimtesnės profesijos. Pasidaviau jų įkalbinėjimams ir įstojau į Kauno technologijos universiteto reklamos technologijų ir rinkodaros specialybę.
 |
| „Tadam“ desertai akims |
Vos baigusi studijas iš karto patraukiau į Vilnių ir pradėjau tobulintis kaip grafikos dizainerė. Pastaruosius kelerius metus dirbau vienoje geriausių reklamos agentūrų. Dirbdama tarp tikrų talentų, pažinau save ir tai, ką aš galiu. Reklama yra labai trumpo galiojimo dalykas, kuris žaibiškai keičiasi, todėl nuolat turi sukurti kažką naujo ir naujo. Atėjo suvokimas, kad tai dar ne visai mano kelias...
Kaip nuo darbo biure perėjai prie papuošalų kūrimo?
Sutikau kurso draugę, kuri kaip tik pradėjo užsiiminėti keramika. Aš dažnai pas ją lankiausi, žiūrėjau, kaip ji dirba su keramika. Ir tada į galvą šovė idėja, kad man reikia daryti papuošalus!
 |
| „Tadam“ desertai akims |
Tavo papuošalai yra maisto produktai – šokolado plytelės, rafaello saldainiai, riestainėliai... Kodėl?
Šiuolaikinį pasaulį užvaldęs maisto kultas, kažkoks kulinarinis apsėdimas. Maisto patiekimas tampa meno kūriniu. Pagalvojau, kad man reikia daryti atvirkščiai – paimti produktus, kurie yra gana paprastų formų, ir paversti juos puošniais ir elegantiškais dalykais.
Pirmiausia sugalvojau daryti rafaello pavidalo papuošalus, po to – šokolado plyteles. Galiausiai atsirado tobulos formos riestainėliai. Žinoma, juos modifikavau – su keramikų pagalba sukūrėme juos tokius, kokių nėra parduotuvėje. Juokiuosi, kad konditeriai galėtų su „Tadam!“ sudaryti kontraktą – aš darau papuošalus, o jie kepa tokius pat kepinius. (Šypsosi.) Gal ne visi atkreipia dėmesį, bet pakabukai atkartoja realų valgomo produkto dydį. Jie negali būti nei padidinti, nei pamažinti.
Ar jau turi maisto produktų kandidatų sąrašą naujiems papuošalams?
Rudens pradžioje pristatysiu papuošalai „Tadam! Raw“. Kolekcijoje bus galima rasti žirnių ankštis, perskeltas slyvas, riešutus, žiedinio kopūsto šakeles. Jie irgi bus dekoruoti, tačiau išliks realumo pojūtis.
Turiu ir daugiau idėjų. Norėčiau ateityje į papuošalus integruoti kvapą. Tačiau kol kas desertai akims supakuoti į kepiniais kvepiančias dėžutes. Klientai sakė, kad po kiek laiko pradeda kvepėti ir pats papuošalas. (Šypsosi.)
Ar pradėjusi kurti papuošalus ir toliau dirbai reklamos agentūroje? O gal „Tadam!“ yra visas tavo gyvenimas?
 |
| „Tadam“ desertai akims |
Kurį laiką derinau darbą agentūroje ir savo veiklą, dirbau pusę etato, tačiau jau keli mėnesiai dirbu tik sau.
Kai „Tadam!“ papuošalai tapo konkurso „Geras dizainas 2013“ nugalėtoju Lietuvoje, man nebekilo klausimų, ar einu teisinga linkme.
Ar nebuvo baisu mesti darbą, kuris užtikrina atlyginimą, socialines garantijas?
Taip, tam reikėjo drąsos. Manau, kad ne visi žmonės gali taip pasielgti. Kai sugalvojau šią idėją – tiesiog ja degiau. Jau tada įsivaizdavau, kaip viskas bus. Aš tiesiog užprogramavau, kad ir žmonėms mano kūriniai patiks. Tai buvo begalis tikėjimas, meilė idėjai ir nuoseklus darbas.
Neskaičiavau, kiek turėsiu uždirbti, kad išgyvenčiau, tiesiog nėriau stačia galva. Žinoma, kiekvieną dieną turiu labai daug dirbti, atsiranda ir nerimas, ir džiaugsmas. Aš grafiką susiplanuoju kaip noriu. Sugalvoju, galiu, pavyzdžiui, trečiadienį kur nors išvažiuoti. Tai yra geroji pusė, tačiau ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti iš šono...
 |
| „Tadam“ desertai akims |
Ne, taip nebūna. Kai dirbi sau, tai niekur nedingsi – finansinės įplaukos tiesiogiai priklausys tik nuo tavo indėlio. Žmogus, kuris gyvena su manimi, galėtų papasakoti, kad aš dirbu ir savaitgaliais, ir per šventes, ir vėlai naktį, kai reikia. Bet nesiskundžiu, man tai yra malonus nuovargis.
 |
| „Tadam“ desertai akims |
Kai esi pati sau viršininkė, esi pati ir atsakinga už visus darbus.
Taip, su savimi pasitarti ir paskirstyti darbus nėra labai lengva. Dėl to, pavyzdžiui, vienu metu bendradarbiauju su keliais keramikais, nes turiu apsidrausti. Gal vieni keramikai nebenorės su „Tadam!" dirbti, gal kažkas atsitiks. Niekada gyvenime rimtai nebuvau prisilietusi prie jokių buhalterinių dalykų, bet pradėjau po truputį su jais susidraugauti. (Juokiasi.) Tačiau nesakau, kad viską darau visiškai viena. Esame keli žmonės – kolegė Aistė dirba su „Facebook“ turiniu, pusseserė Edita, kuri dabar yra JAV, padeda su vertimais į anglų kalbą, mezgame ryšius su užsienio rinkomis...
Ir kaip sekasi megzti šiuos ryšius?
Kalbant apie užsienį, planuoju dalyvauti įvairiose dizaino mugėse, kur galėčiau pristatyti „Tadam!“ produktus ir užmegzti ryšius, sudaryti sutartis. Kitas žingsnelis, kurį jau žengiame, yra informacijos paskleidimas apie „Tadam!“. Susirinkome šimtus geriausių dizaino, mados, kūrybinių portalų, išsiuntėme jiems žinią apie mus ir apie tai, ką mes kuriame. Kai vienas iš tokių gigantų – „Designboom.com“ – parašė straipsnį apie „Tadam!“, buvo žiauriai smagu! Po to akimirksniu informacija pasklido nuo Rusijos iki Japonijos.
Kai kurie bendradarbiavimo kontraktai jau yra sudaryti: su Kuveitu, Olandija bei Italija. Didysis krūvis prasidės rudenį, dabar vasara – vis tiek toks ramesnis laikas.
Viso interviu metu kalbame apie maistą akims, o kaip maistas skrandžiui. Ar mėgsti gaminti?
Pastaruoju metu esu apleidusi maisto gaminimą. Dėl laiko stokos, neretai valgau kavinėse. Bet jei galiu rinktis, renkuosi kokybišką maistą ir visada žiūriu, kas įeina į turinį. Be abejo, man labai svarbus maisto pateikimas lėkštėje. Juk ir pačiai smagiau, kai, pavyzdžiui, alyvuogės ant sumuštinukų gražiai išdėliotos. (Šypsosi.)
 |
| Deimantė Litvinaitė |
