Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Tarptautiniame kino projekte – ir Kinijoje gyvenusio lietuvio Petro Barono patirtis

Spalio 24, 25 ir 27 d. sostinės „Skalvijos“ kino centre pirmą kartą Lietuvoje bus parodytas vaidybinis filmas „Geležinkelio stotis“ (2015).
Petras Baronas
Petras Baronas / Asmeninė nuotr.

Tai – ypatingas kino projektas, nes pagrindinį herojų – Asmenį, Vilkintį Rudai – kuria net 40 aktorių. Filmuota Šanchajuje, Berlyne, Bogotoje, Detroite, Dubajuje, Džakartoje, Los Andžele, Singapūre, Teherane, – iš viso 20 šalių. Vienas iš daugybės filmo režisierių – ir lietuvis Petras Baronas. Filmas rodytas daugelyje festivalių. Filmo rodymą Lietuvoje padeda įgyvendinti „Kinomedija“ (prodiuseris Vykintas Šukys).

Projektui susivienijo trumpo metro kino kūrėjai iš viso pasaulio

Projekto idėja kilo Detroite (JAV): kino kūrėjai Marty Shea ir Ian Bonner suprato, jog kino rinka yra perpildyta talentų. Sunku rasti žiūrovus ir platintoją savo filmui. Net sėkmingai parodžius filmą festivaliuose, nelengva susigrąžinti investuotas lėšas.

Jie ėmė burti visus „rinką perpildžiusius“ trumpo metro kino kūrėjus, užkrėsdami juos idėja kartu apsijungti į didelę tarptautinę komandą ir pradėti kurti „pilno metro“ filmus. Pirmas eksperimentinio darbo rezultatas – filmas „The Owner“. Tai buvo novatoriško filmo ir tarptautinės filmų produkcijos grupės „CollabFeature“ gimimas.

Sugalvoję koncepciją antram projektui, Marty ir Ian išsiuntinėjo kvietimus po visą pasaulį. Aktoriaus diplomą turintis ir prieš tai operatoriumi Lietuvoje dirbęs Petras Baronas tuo metu gyveno Kinijoje.

„Prie grupės prisijungiau pirminėje projekto stadijoje. Pradėjome kasdienį „smegenų šturmą“ – siūlyti idėjas ir svarstyti kolegų pasiūlymus, konstruoti ir vystyti scenarijų. „CollabFeature“ tapo išskirtiniu mano gyvenimo projektu, visiems laikams atvėrusiu duris į pasaulinę kūrybinę laivę, nepririštą prie vietovės, nesusaistytą pažintimis ir savanaudiškumu“, – sako P.Baronas.

Kodėl filmas buvo kuriamas net 5 metus

„Visuose filmo kūrimo etapuose atskomybes skirstėmes pagal turimas žinias, techninius ir kūrybinius resursus bei realias galimybes juos greitai panaudoti. Rėmėmės savanorystės principu. Priimant kūrybinius ir techninius sprendimus, karaliavo demokratija. Tam, kad priimti demokratišką sprendimą, reikalinga sistema, admistruojanti patį demokratijos procesą. Ji buvo sukurta – viskas vykdavo balsavimo būdu ir… atimdavo laiko. Buvo didžiulis iššūkis, bet kartu ir malonumas, dirbti tokiame projekte, kai kuri ir už tavo nugaros nekvėpuoja mirtis – biudžetas ir laikas. Prioritetu buvo pasirinkta projekto išliekamoji vertė ir kokybė“, – prisimena P. Baronas.

Scenarijų kūrė visi grupės nariai kartu. Specialioje internetinėje platformoje buvo atnaujinami darbų prioritetai ir grafikai. Atskirose grupėse atskirais klausimais kūrėjai siūlė idėjas, jas tobulino, už jas balsavo.

„Mano segmentas nufilmuotas Šanchajuje. Internetas buvo lėtas. Jūs neįsivaizduojate, kokia geležinė siena skiria Kiniją nuo likusio pasaulio! Tačiau kai kurie režisieriai dirbo dar sunkesnėmis sąlygomis: jų šalys išgyveno politinius ir geografinius kataklizmus, veikė dar griežtesnė informacinė cenzūra“, – teigia lietuvis.

Kinijos kino kūrėjai – atsargūs

P.Baronas teigia: „Kinijos kino mašinoje saugiausia ir pelningiausia – priklausyti sistemai; jei ryžtamasi ekperimentams, tai tik dėl didelio pelno. Taip, čia skleidžiasi nepriklausomas kinas, bet tendencijos paradoksalios kaip ir Lietuvoje – nekomercinis kinas yra orientuotas į lėšų pritraukimą, o ne į drąsias idėjas. Ieškant techninių ir kūrybinių išteklių ir pradėjus kalbėti apie projektą, daugelis elgdavosi taip, tarsi norėčiau juos apmauti. Ar Lietuvoje būtų kitaip? Su šiais iššūkiais susidūrė dauguma. Nepaisant to, daugelis segmentų yra nufilmuoti, ar bent buvo pradėti kurti, turint nulinį biudžetą.

Kinijoje gali jaustis absoliučiai laisvu tol, kol aktyviai nesidomi, kas vyksta aplink tave ir pasaulyje. Ir kol nesugalvoji pabandyti oficialiai integruotis į šalies medijos industriją, kuri griežtai kontroliuojama. Kinijoje gali drąsiai parašyti proamerikietišką ar net antivyriausybinį scenarijų ir, jei pasiseks, nufilmuoti, pasitelkus čia veikiančias užsienio kapitalo produkcijos kompanijas. Bet turi nelįsti oficialioms institucijoms į akis. Taip elgėmės filmuodami ir mes.“

Šanchajuje lietuvis filmavo „Klounų vakarėlio“ epizodą. „Norėjau, kad Šanchajaus segmentas talpintų savyje ne tik tęstinį personažo tragizmą, bet ir giliai paslėptą ironiją, kuri susijusi su emigrantų gyvenimo ir žmonių laisvės suvaržymų Kinijoje aktualijomis. Segmentą galėtumete bandyti suprasti kaip trumpą, žaismingą ir ironišką alegoriją, kurioje subtiliai žongliruojame pasaulinių geopolitinių žaidimų, Kinijos valdžios autokratijos ir svetimšalių Kinijoje statuso motyvais.

Filmo „Geležinkelio stotis“ kadras /P.Barono Šanchajuje filmuoto epizodo kadras
Filmo „Geležinkelio stotis“ kadras /P.Barono Šanchajuje filmuoto epizodo kadras

Kinija – konservatyvi ir uždara šalis, turinti didelių demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms problemų. Atvykelis iš Vakarų, norėdamas pritapti ir padaryti karjerą šitoje nedemokratiškoje, korumpuotoje, savanaudiškoje, griežtai kontroliuojamoje ir laisvę varžančioje aplinkoje, priverstas užsidėti raudoną nosį ir tapti šeimininkui pataikaujančiu klounu.

Greta pagrindinio tikslo plėtoti viso filmo siužetą bandžiau žaisti subtiliai paslėptais ženklais ir reikšmėmis (per detales, spalva, tekstą), kalbeti apie dalykus, kurie paprastai nutylimi, deklaruoti savo požiūrį ir patirtį, įgytą gyvenant Kinijoje“, – prasitaria P. Baronas.

Aktorių atranką organizavo pats režisierius, ji vyko ilgai. Iš Šanchajaus teatro akedemijos atėjo vos keli aktoriai – dėstytojai nerekomendavo dalyvauti šiame projekte. Vidinė kino ir teatro industrija paremta griežtais aktoriaus įvaizdžio kūrimo ir grožio bei elgesio, lojalumo sitemai kanonais. Tačiau P. Baronas rado vietinių ir atvykusių čia iš įvairiausių pasaulio kampelių kino profesionalų.

Į filmo peržiūras – tiesiai iš Norvegijos

Susitikti su filmo „Geležinkelio stotis“ žiūrovais Vilniuje režisierius atvyks iš Norvegijos, kurioje dabar dirba.

„Filmą verta pamatyti visiems, kurie yra neabejingi kinui ir naujų formų paieškoms mene. Svajotojams. Keliautojams vietoje, laike ir mintyse. Tai tarsi kelionė į save. Ir ji skirta daugiau patyrusiam keliautojui nei atsitiktiniam turistui. Filme nematysite architektūrinių paminklų, bet apkeliausite pasaulį ir pajusite gyvas atskirų šalių kultūras jose kuriančių ir gyvenančių žmonių akimis. Intensyvi pramoga garantuota: segmentai yra kaip klipai, juose daug informacijos ir sluoksnių. Manau, šiuolaikinis jaunas žmogus tokio intensyvaus turiningo informacijos srauto ir laukia.

Vaidmenų keitimo ir žaidimo savo biografija elementai pagaliau atranda vis tvirtesnę vietą ne tik mano buityje, bet ir kūryboje. Kelionė tęsiasi. Nieko negali būti geriau už tokį gyvenimą“, – sako Petras Baronas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius