Kita vertus, tų dienų būna vis mažiau. Mat aš nesu kaip daugelis translyčių moterų. Aš nesistengiu nuslėpti savo praeities. Aš didžiuojuosi savimi, kad esu translytė moteris.
Žodis „translytė“ man primena, kiek daug gyvenime kovojau dėl savo laimės. Kiek daug man teko pereiti, kad iš tikrųjų suprasčiau, kas aš esu. Būtent tai man padeda nekreipti dėmesio į šlykščius išsireiškimus ir nelaimingus žmones, kalbančius apie mane.
Hormonų keitimo terapijos rezultatais aš nei didžiuojuosi, nei noriu girtis. Visa, apie ką rašau, yra skirta žmogui, norinčiam geriau suprasti ir pažinti, bei tam, kuris svajoja pradėti kelionę, kurioje šiuo metu esu aš.
Todėl ir šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo asmenine patirtimi, kas ir kaip keitėsi bėgant laikui nuo tos dienos, kai pradėjau hormonų keitimo terapiją. Bet prieš tai noriu pasakyti, jog ši terapija Lietuvoje translyčiams asmenims vis dar nėra visiškai legali, kai tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje tai beveik pilnai kompensuoja valstybė.
Šiuo metu, man berašant šį straipsnį, kaip tik laukiu internetinio pokalbio su savo daktare (kuri, beje, taip pat yra translytė moteris). Jo metu aptarsime mano naujausių kraujo tyrimų rezultatus ir man bus išrašytas naujas receptas hormonams.
Iš pradžių pradėjo keistis mano mąstymas ir požiūris į save, pradėjau kiek stipriau vertinti save
Žingsnis po žingsnio – kaip keitėsi mano kūnas
Praėjo jau beveik dveji metai, kai gavau savo pirmąjį receptą, kuriame man buvo išrašytos estrogeno ir testosteroną blokuojančios tabletės. Atrodo, kad tai įvyko dar vakar.
Net drįsčiau sakyti, kad pirmieji trys mėnesiai buvo patys svarbiausi. Jiems bėgant, mano kūne keičiantis hormonų lygiams, pradėjo keistis mano mąstymas ir požiūris į save. Supratus, kad pagaliau keičiu savo kūną kaip namus, kurie bus artimi ir atspindintys mano moterišką sielą, pradėjau kiek stipriau vertinti save.
Tai mane privertė atsiriboti nuo kai kurių žmonių, kurie mane tuo laikotarpiu supo, bet buvo negatyvūs. Savyje pajaučiau stiprybę. Nustojau save dalinti ir leisti manimi naudotis. Mečiau nemylimą darbą. Pradėjau kiek daugiau šypsotis.
Po trijų mėnesių pastebėjau, kad turiu mažiau energijos ir greičiau pavargstu. Po penkių – ėmė švelnėti kūno plaukai
Po trijų mėnesių pastebėjau, kad turiu mažiau energijos ir greičiau pavargstu. Tai įtakojo testosterono blokatoriai ir dėl to ėmė mažėti mano kūno raumenys, bet juos keitė riebalinė masė veido, pilvo ir klubų srityje.
Tik po penkių mėnesių hormonų keitimo terapijos pastebėjau, kaip mano oda ima švelnėti. Taip pat ėmė mažėti ir švelnėti kūno plaukai. Jei atvirai – pasikeitė ir susijaudinimas bei sumažėjo libido. Tuo metu nenorėjau mylėtis – tas laikas buvo man ir mano kūno virsmui.
Po devynių mėnesių aš supratau, kad mano gyvenimas ėmė drastiškai keistis. Nors tiksliau – tai buvo mano sprendimas. Mano libido grįžo, bet trauka tapo kiek kitokia. Norėjau tai daryti tik su žmogumi, kuriuo pasitikiu.
Į mane vyrai ėmė žiūrėti kiek kitaip, dažniau leisdavausi į pasimatymus. Sulaukdavau malonių žodžių bei kvietimų išgerti kavos. Galbūt tai įtakojo mano besikeičianti išvaizda, o galbūt – sustiprėjęs pasitikėjimas savimi. Bet jeigu anksčiau mane vyrai bandė nuslėpti ar norėdavo susitikti tik vakarais, namuose, dabar mes susitikinėdavome viešumoje, jie paimdavo mane už rankos.
Mano mintys, požiūris ir mąstymas pasikeitė. Atsirado moteriškos manieros bei jautrumas. Keičiantis hormonų lygiams kūne, mano veido bruožai sušvelnėjo, atsivėrė akys. Vietoj plokščios krūtinės, ant kurios kadaise styrojo penki plaukai, ėmė augti mažos, itin jautrios krūtys.
Vietoj plokščios krūtinės, ant kurios kadaise styrojo penki plaukai, ėmė augti mažos, itin jautrios krūtys
Praėjus vieneriems metams aš atkreipiau dėmesį į tai, jog mano galvos plaukai ėmė augti kur kas greičiau. Tačiau plaukuotumas sumažėjo kitose kūno vietose. Tose, kuriose plaukų nenorėjau.
Nors prieš hormonų keitimo terapiją aš buvau labai liekna, bėgant pirmiesiems metams, nors ir prisižiūrėjau savo mitybą, vis tiek priaugau keletą kilogramų, kurie padailino ir išryškino kūno linijas. Kita vertus, keitėsi ir mano mitybos įpročiai – svyruojant hormonams kūne, užsimanydavau tai sūraus, tai aštraus, tai rūgštaus ar labai saldaus maisto. Dažnai leisdavau sau patenkinti šiuos įnorius, nes tikėjau ir tikiu, kad tokiu būdu kūnas prašo skirtingų medžiagų.
Pridurti dar noriu tai, jog dingo mano priklausomybė kavai – prieš hormonų keitimo terapiją stiprią kavą gerdavau penkis kartus per dieną. Dabar kavos atsigeriu tik ryte arba ją lengvai galiu iškeisti į puodelį arbatos, mat jei jos padauginu – mano rankos ima drebėti ir sukasi galva.
Ir jeigu kažkada veidrodyje matydavau save kaip persirenginėtoją, nepasitikinčią savimi translytę merginą, visuomet jaučiančią paranoją būti atpažinta viešumoje, dabar aš veidrodyje matau stiprią, jauną, nebebijančią moterį. Autentišką asmenybę, kuriai nebe taip svarbu, ką apie ją mano kiti, nes ji žino geriau, kokia yra buvimo savimi kaina.
Nors hormonų keitimo terapija pilniems pokyčiams matyti trunka apie trejus metus, aš nustojau kažko laukti. Aš gyvenu dabar ir kuriu naują gyvenimą. Neatsigręždama į praeities šešėlius. Palikdama praeitį ten, kur jos vieta.
