Dabar populiaru
Publikuota: 2013 spalio 28d. 14:21

Užsienyje modeliu dirbanti 16-metė Goda Paulavičiūtė: „Lietuvoje pragyventi iš to būtų per sunku“

Goda Paulavičiūtė
Asmeninio albumo nuotr. / Goda Paulavičiūtė

Mados industrija neįsivaizduojama be gražių ilgakojų merginų, įspūdingų fotosesijų, naujų kolekcijų demonstravimo ant podiumo ir reklaminių veidų. Nenuostabu, kad vienomis gražiausių pasaulio moterų vadinamos lietuvės irgi stengiasi tapti pasaulinio lygio modeliais. Šešiolikmetė moksleivė Goda Paulavičiūtė iš Šilutės jau gali pasigirti krūvomis fotosesijų ir vis lengviau įveikiamais modelio karjeros laipteliais.

„Man dabar – šešiolika, lapkritį jau bus septyniolika metų, todėl vis dar mokausi Šilutės gimnazijoje. Modelio karjerą pradėjau pamačiusi skelbimą „Image Group“ agentūros internetiniame puslapyje. Iškart susidomėjau, nusiunčiau savo nuotraukų ir netrukus jie su manimi susisiekė ir pakvietė į mano mieste vyksiančią modelių atranką. Man pasisekė, jie mane pasirinko, gavau pirmuosius darbus.

Po kurio laiko mane išsiuntė fotografuotis į Milaną – tai pirmoji mano kelionė, kuri truko net tris mėnesius. Ji buvo įsimintina, nes reikėjo prie daug ko priprasti, būti labai savarankiškai. Dabar, kai prisimenu, tai pačiai sunku patikėti – viena, dideliame mieste, nežinomi metro, autobusai, visur su žemėlapiu rankoj, tikrai buvo sunku. Vis dėlto tai atsiperka – kai uždirbi normalius pinigus, kurie patenkina tavo norus, tai ir dirbti stengiesi tik gerai. Ten nuolat dirbau su vietine Milano agentūra, o po trijų mėnesių grįžau į Lietuvą dėl mokslų. Po jų, per vasaros atostogas vėl skridau atgal į Milaną. Abu kartus šioje šalyje sekėsi tikrai gerai – važinėjau į fotosesijas, reklamavau drabužius, buvo ir įvairių šou, kuriuose reikėdavo dalyvauti – iš tikrųjų visokių darbų pasitaikydavo“, – savo karjeros pradžią atsiminė Goda.

Mergina teigė, kad po pirmųjų kelionių, kuriose įgavo daug patirties ir drąsos, vėliau sekėsi tik dar geriau: „Po Milano gavau pasiūlymą vykti į Bankoką, kuriame taip pat dirbau tris mėnesius, po jų – vėl į Lietuvą dėl mokslų. Vėliau skridau jau į Malaiziją dirbti. Taigi Malaizija, Milanas ir Bankokas – pagrindinės šalys, kuriose dirbau. Žinoma, teko ir nemažai kitų šalių aplankyti, bet ten buvo smulkesnio pobūdžio darbai. Dabar jau ir palyginti galiu – Bankoke modeliai uždirba daugiau, suma nepalyginamai didesnė, todėl į Aziją verta sugrįžti dėl gero uždarbio. Europoj jis mažesnis, bet karjeros siekti tikrai galima ir joje.“

Modelio darbas – ne pramoga

Paragavusi modelio darbo ir pamačiusi mados užkulisius, G.Paulavičiūtė tikina jau galinti drąsiai tvirtinti, kad būti modeliu – nėra pramoga, tai sunkus ir didelio susikaupimo bei valios reikalaujantis darbas.

Įnoringi modeliai niekam nereikalingi, todėl stengiuosi būti kultūringa.

„Modelio darbas tikrai nėra toks, kaip daugelis žmonių įsivaizduoja, jis tikrai labai sunkus, kartais dirbi labai daug valandų, tenka ir iki vidurnakčio užsibūti, ir niekas ten į tave nekreipia dėmesio – pavargusi esi ar dar kokios problemos. Niekam neįdomi tavo vidinė būsena. Jeigu tą dieną turi atrodyti gražiai, tai ir privalai taip nusiteikti – visada turi pavaizduoti ir įsijausti į tai, ko nori klientas, o tai toli gražu ne visada būna lengva. Kaip pavyzdį galiu pateikti tokį nutikimą – Azijoj reikėjo fotografuotis taip, kad atrodytų, jog man labai šalta, buvau apvilkta šilčiausiais drabužiais, o iš tikrųjų ten tuo metu buvo per trisdešimt laipsnių karščio. Tokiose situacijose belieka susikaupti ir daryti tai, ką reikia, įnoringi modeliai niekam nereikalingi.

Prisiminiau ir dar vieną situaciją: buvo trijų dienų darbas, kuris prasidėdavo penktą valandą ryto ir trukdavo iki vidurnakčio. Tris dienas intensyviai dirbau, o pamačiusi rezultatą – tą reklamą – nepamačiau joje nė pusės to, ką dariau: turėjau kalbėti ir tailandietiškai, ir angliškai, o jie nė pusės to nepanaudojo. Teko tiesiog nusišypsoti ir tiek, o yra tokių merginų, kurios nuolat „kovoja“ už save, reiškia pretenzijas, bet iš tikrųjų klientai to nemėgsta ir tokių modelių nevertina. Jeigu būni kantri, tave atsimena, paskui patys klientai prieina, padėkoja už kantrybę.“

Asmeninio albumo nuotr./Goda Paulavičiūtė
Asmeninio albumo nuotr./Goda Paulavičiūtė

Mergina įsitikinusi, kad modelio darbas – ne įnoringoms merginoms, pernelyg didelį susireikšminimą klientai priima kaip nepakenčiamą modelio savybę ir tada nei gražus veidas, nei tobula figūra nepadės siekiant karjeros: „Mados pasaulyje labai svarbus veido grožis, kiek man teko pastebėti, agentūros labai dažnai renkasi modelius atsižvelgdamos į veidą. Taip pat labai svarbu modelio asmenybė, nes, pavyzdžiui, viena mano pažįstama manekenė nuolat kovodavo, bardavosi su klientais ir agentūromis, tiesiog buvo tikrai labai sunkus modelis. Klientai galiausiai ir pasakė, kad ji galinti važiuoti namo, nes tokių modelių, esą, čia nereikia. Trumpai tariant, kokia tavo asmenybė – taip tave ir vertina, todėl aš stengiuosi būti kultūringa ir protinga“, – išmoktomis pamokomis dalijosi jauna mergina.

Pertrauka dėl mokslų

Dešimtoje klasėje mokslus kremtanti Goda tikina dėl modelio darbo mokslų neapleidusi, anot jos, viską reikia mokėti derinti. Vis dėlto mergina prisipažino, kad laukiantys dešimtos klasės egzaminai ją privertė pristabdyti arklius ir trumpam nutraukti darbus: „Ankstesnėse klasėse būdavo nesunku susitarti, mokytojai palankiai žiūrėdavo į mano norą derinti mokslus ir modelio darbą. Dabar esu jau dešimtoje klasėje, mokslo metų pabaigoje laukia egzaminai, be to, artėja ir dvylikta klasė, todėl nusprendžiau šiuo metu susikoncentruoti į mokslus, nes suderinti jau būtų per sunku. Rugsėjo pabaigoje grįžau į Lietuvą, vėl mėnesį buvau atitrūkusi nuo mokslų, todėl galutinai apsisprendžiau, kad užteks, reikia dabar susikoncentruoti į juos. Žinoma, kai tik galėsiu vėl važiuosiu dirbti, nes modelio darbas toks jau yra, tave kviečia, kol esi jauna, todėl stengiuosi tai išnaudoti.“

G.Paulavičiūtė taip pat pasakojo, kad iš pradžių tėvai nerimavo dėl mokslų ir modelio darbą vertino labiau kaip pramogą, tačiau vėliau suprato, kad ryžtinga mergina toli gražu nelaiko to hobiu, o žiūri rimtai ir atsakingai.

„Iš pradžių tėvai labai skeptiškai žiūrėjo į mano norą dirbti modeliu, sakė, kad niekur nevažiuosiu, galiu fotografuotis nebent tik Lietuvoje. Vis dėlto išleidę į kelionę pirmąkart jie pradėjo manimi pasitikėti, suprato, kad nepriimsiu kokių nors kvailų sprendimų, pakovosiu už save, jeigu reikės. Dabar su tėvais labai gerai sutariame šiuo klausimu, jie supranta, kad tai yra darbas, jog bandau daryti karjerą ir, galų gale, užsidirbu pinigų.

Lietuvoj rimtų darbų daug tikrai nėra. Gal ir gali tapti čia populiari, nes maža šalis, lengviau save reklamuoti ir parodyti, bet pakankamai uždirbti, manau, tikrai neįmanoma. Aišku, jeigu esi labai geras modelis, tikiu, kad gali gauti darbų ir Lietuvoje, tačiau pragyventi iš to turbūt būtų labai sunku“, – įsitikinusi Goda.

Pokalbio pabaigoje mergina suskubo patikslinti, kad ji nėra perdėtai ambicinga, tiesiog stengiasi išnaudoti tai, ką turi: „Iš tikrųjų esu kukli mergina, tiesiog stengiuosi parodyti tai, ką galiu, atrasti save. Šiuo metu tiesiog noriu eiti per gyvenimą pavėjui ir žiūrėti, kaip viskas klostytis, labai tolimų ateities planų nesistengiu susidėlioti, nes, kaip sakoma, Dievas gali iš tavo planų tiesiog pasijuokti. Noriu pamatyti kažką naujo, todėl kol kas tikrai nesu tikra, kur vyksiu kitąkart – ar į Aziją, ar į kažkurią Europos šalį. Galų gale visada galiu sugrįžti į Bankoką – jame visada esu laukiama.“

Asmeninio albumo nuotr./Goda Paulavičiūtė
Asmeninio albumo nuotr./Goda Paulavičiūtė

 

Temos: 1 Mada
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką