Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 26d. 21:15

V.Šerėno įkūnytus Bratkas skulptūra paversiantis J.Grunda: „Pabendrauju su juo mintyse ir pradedu lipdyti“

Jonas Grunda ir Bratkos
Asmeninio albumo nuotr. ir stopkadras / Jonas Grunda ir Bratkos

Maždaug trijų mėnesių bėgyje Ignalinoje atsiras anapilin iškeliavusio televizijos veido Vytauto Šerėno įkūnytų personažų skulptūra – su kiekvienu, išlipusiu iš traukinio, visų pirma pasisveikins taip daugelio pamėgtos Bratkos. Apie būsimą meno kūrinį kalbamės su velionio bičiuliu, skulptoriumi Jonu Grunda: kokį Vytautą išvys ignaliniečiai ir kodėl jo asmenybė čia iki šiol nepalieka abejingų?

Ignalinos Geležinkelio stotyje netrukus „nutūps“ Bratkos – žymieji Vytauto Šerėno įkūnyti personažai, juoką sukeldavę ne vienam lietuviui. Mirusio bičiulio bene žinomiausią vaidmenį naujam gyvenimui prikelti sumanė skulptorius Jonas Grunda, kuriam visad prie širdies buvo šių personažų humoras.

Kaip sako skulptorius, Bratkas sutiksime Ignalinos Geležinkelio stotyje, nes būtent čia, netoliese, ir gyveno Vytautas. Tačiau iki tol dar laukia daug darbų, tarkim, kol kas skulptoriui ypač svarbus pokalbis su miesto meru dėl kūrinio finansavimo.

„Kai atsiranda finansai, čia pat ir pradedame dirbti. O taip tai visi ploja ir šaukia: tik pirmyn“, – džiaugiasi J.Grunda. Po pokalbio su meru Jonas sau duoda maždaug tris mėnesius planams įgyvendinti.

Asmeninio albumo nuotr./Jonas Grunda
Asmeninio albumo nuotr./Jonas Grunda

„Pabendrauju su juo mintyse ir pradedu lipdyt“

Nuo finansų smarkiai priklauso ir tai, kokią formą V.Šerėno įkūnyti personažai įgys. Šiuo metu J.Grunda skulptūrą siūlo daryti iš medžio, nes taip būtų pigiau, tačiau neatmestų ir kitų variantų. Tiesa, ore kybo ir klausimas, ar brangesnės medžiagos bus prieinamos finansiškai.

„Pats Vytautas labai mėgo medį, vis į mišką važiuodavo, jis buvo tikras gamtininkas, tad jam ši medžiaga labai pritinka. Mediena nėra ilgalaikė, tačiau iki 100 metų ąžuolas gali pratempt. Jeigu daryčiau iš bronzos, kaina būtų milžiniška. Gal atsiras rėmėjų, tuo atveju būtų smagu“, – šypsosi pašnekovas.

Skulptoriui ypač svarbu ir tai, kad forma perteiktų turinį, kalbėtų žmonėms apie išskirtinę Ignalinos asmenybę.

„Vytauto mintys toje formoje turi būti apreikštos. Aišku, gal joje nepamatysite, kad jis buvo sąžiningas, paprastas ir aiškus žmogus... Kad jis per savo sąžiningumą galbūt ir pasiekė tiek daug, – svarsto J.Grunda. – Realistinės formos nedarau, imuosi kampų, nes jis buvo aštraus proto žmogus. Tą ir noriu pabrėžti.“

15min nuotr./Vytautas Šerėnas
15min nuotr./Vytautas Šerėnas

Ypač jautriai suskamba skulptoriaus pasakojimas apie tai, kaip vyksta pats darbo procesas. Ryšys su velioniu visų pirma užsimezga J.Grundos galvoje, atminties sukonstruotas Vytautas tokiu būdu perkeliamas į realybę.

„Galbūt negražu girtis, bet lipdau, matau ir tikiu, kad tai yra gyva, kad forma labai gyva ir širdžiai labai malonu. Kai dirbu, kartais paklausau Vytauto prisiminimų ir taip su juo bendrauju… Pabendrauju mintyse ir pradedu lipdyti.

Taip, lipdau iš atminties. Mano širdy liko labai matomas reiškinys, dėl ko lipdyti, dirbti yra lengva“, – apie jautrų darbo procesą pasakoja skulptorius.

Mokykloje užsimezgusi draugystė

J.Grunda su V.Šerėnu pasakoja susipažinęs dar mokyklos laikais. Nekokios tos vidurinės, svarsto pašnekovas, tačiau Vytautas iš jos kažkaip sugebėjo pasiimti viską, ką ji davė, „išsivyniojo kaip talentingas žmogus“.

„Bet buvome gerąja prasme kaip ir „razbaininkai“, – juokiasi skulptorius. – Tikrai nebuvome piktybiški.“ Ir po mokyklos vyrų ryšys nenutrūko – Jonui teko Vytauto sodyboje organizuoti menininkų plenerus, ir čia draugystė tik sustiprėjusi.

„Telefonu kalbėdavomės po kokias 2-3 valandas. Rodės, žmogus užimtas, bet prie telefono su manimi praleisdavo labai daug laiko. Ar jis neturėjo su kuo pasikalbėti, nežinau… Pats esu galbūt paprastesnis žmogus, ignalinietis-kaimietis, mūsų ir kalba, ir tikslai, ir matymas buvo labai panašūs“, – prisimena pašnekovas.

Bičiulius siejo ir panašus požiūris į humoro jausmą, kuris ir tapo Bratkų skulptūros įkvėpimo šaltiniu. „Kai televizijoje pasirodė Bratkos, man labai patiko tas stiprus tikrumas, kuris ir pakabino visą Lietuvą. Vytautas tikrai mokėjo iš savęs pasijuokti“, – sako skulptorius.

Beje, pašnekovas tikina, kad žymieji vaidmenys ir gimė pačioje Ignalinoje. Ir vėlgi – iš to paties Vytauto talento panaudoti tai, ką matė ir jautė aplink save.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Vytautas Šerėnas
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Vytautas Šerėnas

„Kaip būna su gerais radiniais? Jie dažniausia mėtosi po kojomis, bet mes jų nesugebame pamatyti. O Vytautas pamatė kalbą, formą, eisenas iš tėvo nukopijavo“, – šypsosi pašnekovas.

Ignaliniečiai laukia ir palaiko

Nors Bratkų statula dar tik gaminama, bet jau dabar labai laukiama. Skulptorius atskleidžia sulaukęs nemažai miestiečių susidomėjimo.

„Nėra kalbų, ignaliniečiai labai palaiko, tik spaudžia rankas dėl tos skulptūros. Vytautas savas, jį visi žino. Jeigu tokios reikšmės žmogaus nepažymėtume… Tai ką daugiau Ignalina turi? Tik ežerus ir miškus“, – tikina pašnekovas.

Kaip sako, netgi jo paties mažamečiai vaikai Vytauto įkūnytais personažais žavisi. „Mano vaikams dabar 11 metų, net jie, žiūrėdami į Bratkas, juokiasi“, – užbaigia J.Grunda.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Video

22:31
01:16
06:39

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką