Prieš projektą „Ūkininkas ieško žmonos“ pažadėjai, kad laidoje nieko nevaidinsi, būsi ta pati Neli, kuri daug ir garsiai juokiasi, nebijo rėžti tiesos ir mėgsta koketuoti. Pavyksta išlikti savimi?
Labai džiaugiuosi, kad laidos kūrybinė grupė neverčia manęs apsimetinėti, todėl elgiuosi taip, kaip esu įpratusi. Mano pareiga yra padrąsinti projekto dalyvius, juos palaikyti, nuraminti, jei jaudinasi, kitaip sakant, būti jų drauge. Sakyčiau, man labai pasisekė, nes gavau itin lengvą užduotį.
Tiesa, kad labai apsidžiaugei sulaukusi pasiūlymo vesti būtent tokio pobūdžio projektą?
Taip, nes kitu atveju tikrai nebūčiau prisiruošusi aplankyti tiek gražių Lietuvos kampelių. Nors su grupe esame išmaišiusios kone visą Lietuvą, niekada nesustojame pakvėpuoti grynu oru ar surengti iškylą gamtoje. Taigi, gavau ne tik laidos vedėjos kėdę, bet ir galimybę pakeliauti, papramogauti.
Anksčiau lyg ir gėda būdavo prisipažinti „esu iš kaimo“. Dabar, kai susipažinai su jaunais ir perspektyviais ūkininkais, galbūt gali tvirtai pasakyti, kad kilmės tikrai neverta gėdytis?
Tų ūkininkų, kurie dalyvauja projekte, net nepavadinčiau kaimiečiais. Koks skirtumas, kur jie – kaime ar mieste – plėtoja savo verslą. Tokiais žmonėmis reikia didžiuotis. Gaila, kad iki šiol žmonės skirstomi į kaimiečius ir miestiečius, tačiau aš nuoširdžiai galiu pasakyti: jei būčiau gimusi kaime, savo kilmės tikrai nesigėdyčiau. Patikėkite, kaimuose daug gražiai, blaiviai, dorai ir net pasiturinčiai gyvenančių žmonių.
„Gaila, kad iki šiol žmonės skirstomi į kaimiečius ir miestiečius, tačiau aš nuoširdžiai galiu pasakyti: jei būčiau gimusi kaime, savo kilmės tikrai nesigėdyčiau“
Vadinasi, tos panelės, kurios ieško turtingų vyrų, klysta manydamos, kad į kaimo pusę žvalgytis neverta?
Bent jau mūsų projekto dalyviai ne tik sėkmingai ūkininkauja, bet yra ir stiprūs, darbštūs bei protingi žmonės.
Galbūt kuriam nors dalyviui simpatizuoji labiau nei kitiems?
Kaip laidos vedėja negaliu išskirti nė vieno. Man kiekvienas iš jų yra savaip fainas. Vieni linksmesni, kiti santūresni, tačiau visi labai atsakingi ir išprusę vyrai.
Kadangi laiškai projekto vyrukams plūsta jau ne pirmą savaitę, gal jau gali atskleisti, kokios moterys jais domisi?
Labai įvairios. Kadangi jau mačiau nemažai laiškus atsiuntusių moterų nuotraukų, galiu pasakyti, kad tarp jų yra ir labai gražių. Vienos juose filosofuoja apie gyvenimą, kitos jau pirmame laiške prisipažįsta meilę iš pirmo žvilgsnio. Aišku, iš laiškų nuspręsti sunku, todėl dalyviai eina į pasimatymus, merginas renkasi pagal savo skonį. Nuoširdžiai tikiuosi, kad projektui pasibaigus bent vienas ūkininkas atras tikrąją laimę. Bandysiu piršliauti (juokiasi).
O Tu ryžtumeisi persikraustyti pas mylimą vyrą į kaimą?
Galėčiau trumpam. Bet visam laikui tikrai ne. Man labai trūktų civilizacijos, draugų, miesto triukšmo, naktinio gyvenimo. Manau, jaunam žmogui kaimas nėra idealiausia vieta gyventi. Žinoma, ten galima dirbti, ilsėtis, tačiau tikrasis gyvenimas verda mieste.
Ar tiems, kurie Tave įsivaizduoja kaip baltarankę, galėtum pasakyti, kad vis dėlto esi iš tų merginų, kurios namuose ne tik dulkes šluosto, bet ir vonią šveičia?
Žinoma, juk tarnų neturiu. Man netgi būtų gėda samdyti namų tvarkytoją, juk pati turiu rankas. Na, nebent dirbčiau ištisą parą... Mėgstu ir žemėje pasikapstyti, ir mamai visuomet skubu padėti namų ruošoje.
Tikriausiai ir restoranuose kasdien nevalgai, todėl tenka gaminti pačiai.
Aš tiek neuždirbu, kad nuolat valgyčiau restoranuose, be to, stengiuosi maitintis sveikai, o kur, jei ne namuose pats sveikiausias maistas?! Mėgstu gaminti.
Tada greitai pasakyk, kokį paskutinį patiekalą gaminai.
Vakar viriau kopūstų sriubą, kepiau vištų sparnelius, o šįryt dar spėjau pagaminti šaltibarščius.
Trumpai pakalbėkime apie kitus darbus. Kadangi buvai labai užsiėmusi – rašei magistrinį darbą, nepriėmei pasiūlymo vaidinti seriale „Kelias namo“. Tačiau dabar savo jėgas mėgini kitame seriale, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka dainininkė Mia. Kaip sekasi?
Mes su Mia esame draugės ir gyvenime, ne tik pagal scenarijų, todėl vaidindamos vis nukrypstame nuo mums sukurto teksto (juokiasi). Kaskart pagaunu save panirusią į apmąstymus, ką iš tikrųjų pasakyčiau, kaip pasielgčiau vienoje ar kitoje aprašytoje situacijoje. Vaidinti save nejuokinga. Labai įdomu, bet be galo sunku. Vis dirsteliu, kaip reaguoja Saulius Balandis (serialo režisierius – red. past.). Bet jis toks ramus... Mačiau labiau patrakusių režisierių.
Jei režisierius Tau neturi priekaištų, lyg ir nebėra dėl ko jaudintis.
Labiausiai bijau nuvilti žiūrovus, nepateisinti jų lūkesčių... Išgirdusi apie serialo idėją, iš pradžių išsigandau: kas čia nori nužudyti Mią? Nesmagu galvoje nešiotis mintį, kad tavo draugę kažkas mėgina nukokošinti. Tikiuosi, Mia gyvens.
O pati savo kailiu nesi patyrusi maniako persekiojimų ar grasinimų?
Mus persekioja tik žurnalistai, ne maniakai. Bet dėl viso pikto nusispjausiu per petį... Tiesa ta, kad tikrai neturime savo asmeninio gyvenimo. Šitame versle amžinai esi kieno nors stebima – nenuslėpsi nei skandalo, nei meilės istorijos. Beje, seriale mano personažas susižavi detektyvu, taigi dar visko gali būti...
