Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2019 balandžio 1d. 16:18

Vaidas Baumila: žmogaus teisių tema jau seniai nestebina pramogų pasaulio

Apdovanojimų akimirka
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Apdovanojimų akimirka
Kovo pabaigoje Valdovų rūmuose išdalyti Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai. Ceremonijoje pasirodęs atlikėjas Vaidas Baumila, seniai garsiai reiškiantis paramą žmogaus teisių judėjimams, mano, kad populiarioji kultūra prisideda prie teigiamų pokyčių mūsų šalyje.

– Viešojoje erdvėje esate žinomas kaip atlikėjas, kuris pasisako už žmogaus teises. Kodėl ši tema jums svarbi?

– Laikausi idėjos, kad kiekvienas iš mūsų esame lygūs, kiekvienas turime turėti teisę į teisingumą, pagrįstą įstatymu, ir nesvarbu, kokios mes esame lyties, orientacijos, rasės ar tikėjimo. Kiekvienas kažkaip turime išsiugdyti jei ne toleranciją, tai bent jau nekreipti dėmesio į kitokį žmogų. Čia yra toks išsilavinimo, apsiskaitymo reikalas, dėl to apie tai garsiai ir kalbu.

– Prie įvairių iniciatyvų prisidedate ne tik žodžiais, bet ir darbais. 2015 m. Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų šventėje pats teikėte statulėlę, vėliau dalyvavote „Baltic Pride“ eitynėse „Už lygybę“, esate kampanijos, nukreiptos prieš moterų patiriamų smurtą, „White Ribbon“ ambasadorius. Ar ragintumėte ir kitus pramogų pasaulio atstovus aktyviau įsijungti į pilietinės visuomenės veiklą?

– Raginu ir manau, kad šou verslo atstovai – viena iš didžiausių dalių, kuri prisideda prie tokių kampanijų. Jie galbūt šiek tiek kitaip žvelgia į žmones, matė daugiau skirtingų žmonių pasaulyje.

– Kaip apskritai vertinate populiarios kultūros indėlį skleidžiant lygybės idėjas?

– Tas indėlis pakankamai paveikus, jis tikrai yra ir juo reikia naudotis.

– Užsienyje garsūs žmonės gan atvirai remia pažeidžiamas grupes. Kiek jų kuriama palaikymo kultūra turi įtakos tam, kas vyksta Lietuvoje?

– Manau, kad mažai. Užsienio įžymybėmis remiasi ir domisi tikrai nedaug žmonių. Tai, kas vyksta užsienyje, dažniausiai būna palydima komentarais „Gerai, čia – ne užsienis, čia – Lietuva“.

– Prieš keletą metų tiek jūsų, tiek kitų žmonių, kurie remia lygybės idėjas, klausdavo, kodėl jūs tai darote, suprask, tos temos kažkokios nepatogios. Ar kas nors pasikeitė?

– Jau pasikeitė senokai. Apie nepatogumą tikrai jau niekas nebekalba. Labai smagu, kad mes pasiekėme tokį laikotarpį, kur apie tai kalbėti tikrai nebėra nepatogu. Visi viską supranta, viską žino, mato ir, manau, toleruoja. Bent jau Vilniaus kontekste, bet jis yra šiek tiek kitokia respublika. Norėtųsi, kad toliau sostinės, didžiųjų miestų supratimo, empatijos kultūra pasiskleistų plačiau.

– Kurie visuomenėje vis dar paplitę stereotipai jus patį labiausiai erzina?

– Apie bet kokius žmones stereotipai, kylantys iš baimių ir nesupratimo, yra kvaili. Nesvarbu, ar jie būtų apie mažumas, ar, nežinau, kitoniškus žmones. Jie man yra visiškai nesuprantami ir juokingi.

Apie bet kokius žmones stereotipai, kylantys iš baimių ir nesupratimo, yra kvaili. Nesvarbu, ar jie būtų apie mažumas, ar, nežinau, kitoniškus žmones. Jie man yra visiškai nesuprantami ir juokingi.

Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2018 organizavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu. Šiemet juos rėmė „Swedbank“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Norvegijos Karalystės ambasada, „Rimi Lietuva“, „Telia Lietuva“.

Šis tekstas yra apdovanojimų organizatorių bei partnerių turinys, tad draudžiamą jį platinti be Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sutikimo.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

01:31
01:42
45:27

Adventur 2022

Maistas

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką