Žolininkės, kaupiančios savo mamų ir močiučių patirtį, mielai paslaptimis dalijasi su visais besidominčiais. Į Žolynų turgų Vilniuje susirinkusios žolininkės atsivežė tai, ką jos renka Lietuvos miškuose ir pievose. Esą lietuviški augalai gydo daugybę ligų, yra puikūs prieskoniai, o kai kurie iš jų gali puikiausiai pakeisti net atrodytų tokį nepakeičiamą dalyką, kaip kava.
Džiovina ir rūgštynes
Čekoniškių verbų ir buities seklyčios vedėja Janina Norkūnienė vaistažolėmis domisi nuo jaunystės. Jau beveik du dešimtmečius moteris stengiasi surinkti kuo daugiau medžiagos apie augalų savybes, viską išbando pati ir teigia atradusi išties neįtikėtinų dalykų.
„Pasikapsčiau savo etnografinėje medžiagoje ir suradau, kad galima džiovinti net rūgštynes. Tai ir buvo pirmas konservavimo būdas, tik po to sugalvota jas sūdyti. Jau išbandžiau, sudžiovinau, sriubą išviriau, ji buvo labai skani, nes toks jausmas, kad tik ką rūgštynės yra surinktos. Taip pat galima kažkuo išsitepus, tarkim, rašalu, nusivalyti džiovintomis rūgštynėmis rankas“, – naujas daugelio mėgstamų rūgštynių savybes atskleidė J.Norkūnienė.
Moteris teigia atradusi ir lietuviškąjį daugeliui įprastos kavos pakaitalą. Tai esą paprastosios traukažolės šaknys, kurias sumalus ir užplikius vandeniu ar pienu gaunamas puikus tonizuojantis gėrimas. Šio augalo šaknis reikia rinkti rudeniop, kai žemė būna sausa.
„Taip pat ir kiaulpienės šaknys, ievų uogos gali būti naudojamos vietoj kavos. Skonis gal ir nėra kaip kavos, bet juk esame tiesiog pripratę, kad kava yra tai, kas tonizuoja. Kita vertus, juk mes ne Brazilijoje augome, esame lietuviškos gamtos vaikai ir tai, ką augina mūsų žemė, mums turi labai gerai tikti. Aš nesu nusiteikusi prieš kitų šalių gėrybes, bet mes turime ir savo“, – įsitikinusi žolininkė.
Atsargumas – būtinas
Bet atėjo viena moteris ir paprašė durnaropės šaknų bei lapų. Kiek aš žinau, jų savybės nėra gydomosios, nebent žmogus ketina kažką nunuodyti“, – pasakojo J.Norkūnienė.Čiobreliai, kurie naudojami ir kaip arbatžolės, ir kaip prieskonis, yra vadinami vaistu nuo 100 ligų. Jonažolės gydo 99 ligas. Tačiau J.Norkūnienė įspėja: visada reikia pasidomėti, ką ir kaip vartoti, nes žolės irgi gali pakenkti.
„Mes verbų rišimui naudojame durnaropes. Skaičiau, kad durnaropės vaisiai yra naudojami užpilams nuo sąnarių ligų. Bet atėjo viena moteris ir paprašė šaknų bei lapų. Kiek aš žinau, jų savybės nėra gydomosios, nebent žmogus ketina kažką nunuodyti. Durnaropių žiedų, lapų ir šaknų naudojimas yra neleistinas. Bet gal žmonės žino ypatingą receptą, kaip vartoti. Kaip, tarkim, raudonosios musmirės, kurios yra ir vaistas, ir nuodas“, – pasakojo J.Norkūnienė.
Anot moters, reikia sugebėti viską naudoti saikingai ir pasikliauti ne internetu ar atsitiktinių žmonių patirtimi, o remtis žiniomis tų, kurie tikrai išmano augalų naudingąsias savybes.
Per Jonines – daugiau energetinių savybių
J.Norkūnienė pasakojo, kad vaistiniai augalai pradedami rinkti anksti pavasarį: pirmiausia medžių žievė ir pumpurai, vėliau lapai, žiedai, vaisiai, šaknys. „Astronomiškai Joninių naktis gal ir turi šiek tiek įtakos, nes kuo ilgesnė diena, tuo augalai turi daugiau energetinių savybių. Vaistažoles paprastai renkame tada, kai žiedas būna visiškai „prinokęs“. Kaip toje dainoje: „Pamilau mergelę trylikos metelių.“ Taip ir su žiedais – visiškai subrendę jie turi daugiausia energetinių jėgų ir gali savo gydomąsias savybes atiduoti kitiems“, – aiškino žolininkė.
Vaistažoles reikia rinkti iki vidurdienio, kai sausa, nes kuo mažiau augaluose drėgmės, tuo jie geriau ir greičiau džiūva. Taip pat būtina kiekvieną žiedlapį, lapą atidžiai apžiūrėti, nes ant jų gali veistis vabalų lervos.
Džiovinti vaistinius augalus reikia pavėsyje, ant audeklo. Tam, anot J.Norkūnienės, geriausiai tinka senos paklodės. Kartu su džiovintais vaistiniais augalais moteris laiko titnagą, kuris esą neleidžia veistis vabaliukams.
Pravartu turėti
Kai kurių vaistinių augalų turėtų būti kiekvienuose namuose.
„Džiovintų mėlynių turi turėti kiekviena vaikus auginanti mama, nes tai yra pirmas vaistas nuo viduriavimo. Žemuogių ir aviečių lapai yra puikus prieskonis vytinant mėsą. Šalavijai nuo Nefertitės laikų yra vienas pagrindinių vaistų, kaip ir levanda. Tarkim, levandų žiedai labai gerai gydo melancholiją, nemigą“, – aiškino J.Norkūnienė.
Sumuštą ar uodų sukandžiotą vietą tereikėtų patepti pačių virtu kremu iš kiaulės taukų ar pačiais taukais, uždėti varnalėšų lapą ir skausmas pranyks. „Gydomųjų savybių yra beveik kiekvienoje žolelėje“, – įsitikinusi J.Norkūnienė.
