Negaliu nepaklausti: apie dukrą ar sūnų judu svajojate?
Turbūt banalu taip atsakyti, bet iš tiesų svarbiausia – sveikas ir protingas vaikutis. Svajojame apie įdomų ir gerą žmogutį. Su mergaite vienokie gražumai, su berniuku – kiti smagumai.
Tiesa, kad tu su Aleksandru jau ir susižadėjai?
Taip. Aleksandras man pasipiršo ankstyvą rudenį mažame Italijos žvejų kaimelyje, kai keliavome po Provansą ir Monaką – po vietas, kurias gerai pažįstu, kurios man yra brangios ir artimos.
Pastaruoju metu be galo daug keliavai. Esi priversta sustoti?
Gal tai gražus ženklas, kad apkeliavus pusę pasaulio reikia atsikvėpti? O kitą pusę apkeliausime vėliau, gal su didesne kompanija (juokiasi).
Bent jau burlentę kuriam laikui tikrai reikės pamiršti!
Taip, jėgos aitvarų buriavimo sezono atidarymą, matyt, teks praleisti. Gal bent sezono uždarymui suspėsime pasiruošti. Bet kuriuo atveju galėsiu fotografuoti buriuojančius. Tai – irgi geras sportas, be to, turi didesnę išliekamąją vertę.
Jau kuris laikas tavo gyvenime yra naujas maršrutas – Maskva. Ten gyvena Aleksandras...
Vis traukdavau į Vakarus ir Pietus, o atsidūriau Rytuose (juokiasi). Maskvos oro uostas – naujas dažnas maršrutas. Aišku, Aleksandras ten būna tris kartus dažniau. Man patinka didmiesčiai, bet šis miestas – ypač stiprus, sunkus, su savo beprotiškomis automobilių spūstimis ir nesuvokiama tvarka. Bandau jį prisijaukinti – atrasti meno galerijų, knygynų, gražių bulvarų. Tačiau, kaip aš sakau, miestai – ne gatvės ir namai, o žmonės, kuriuos ten sutinki.
Su sužadėtiniu galvojate apie bendrus namus?
Džiaugiuosi, kad Aleksandrui labai gera Lietuvoje, tad pagrindiniai mūsų namai bus čia. O senatvėje būtų gera turėti mažą namelį Rodo saloje, kur nuo kalno matytųsi, kaip jūroje plaukioja burlentės. Šiuo metu turiu labai jaukius ir gražius namus čia, Vilniuje, Aleksandras – Maskvoje. Kol kas mums gera gyventi taip. Aš įpratusi daug migruoti. Nesinori stačia galva, skubiai visko griauti ir perstatyti – ir taip mūsų gyvenime daug netikėtų ir greitų pasikeitimų. Manau, kad nauji bendri namai irgi turi gimti iš meilės, kai tam ateis laikas.
Panašu, kad per ne visus metus asmeninis tavo gyvenimas apvirto aukštyn kojomis?
Gerokai greičiau – per penkias minutes...
Tačiau vienas dalykas išliko nepakitęs – tu ir toliau daug dirbi...
Džiaugiuosi, kad bent kol kas mano pilvukas leidžia aktyviai dirbti ir rūpintis taip pat nauju svarbiu savo kūdikiu – studija „FotoLT“. Kūrybinių idėjų, minčių dėl projektų ir parodų turiu dar daugiau. Kūryba – mano gyvenimo būdas, ir kol kas nieko smarkiai nereikia keisti. Aišku, studijos aparatūra ir fotoaparatas sveria ne vieną ir ne du kilogramus, bet aš stengiuosi klausyti savo kūno.
